captcha

Jūsų klausimas priimtas

Įvardijo grėsmes Europos vienybei

Europos vienybė Rusijos atžvilgiu yra viena didžiausių jos stiprybių, tačiau ji yra gan trapi, sutinka LRT.lt kalbinti tarptautinės politikos ekspertai. Grėsme ES solidarumui pašnekovai laiko korupciją ir ekonominius atskirų kompanijų, verslo grupių interesus.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Europos vienybė Rusijos atžvilgiu yra viena didžiausių jos stiprybių, tačiau ji yra gan trapi, sutinka LRT.lt kalbinti tarptautinės politikos ekspertai. Grėsme ES solidarumui pašnekovai laiko korupciją ir ekonominius atskirų kompanijų, verslo grupių interesus.

„Nemanau, kad Europos vienybė yra ilgalaikė. Stebint užkulisius, ne tik ES sprendimus, matyti, kad noro ir supratimo, jog reikia pratęsti sankcijas Rusijai, daugelyje Europos valstybių nėra. Pagrindinis veiksnys, lemiantis tai, kad vienybė yra išlaikoma – Rusijos elgesys. Rusija iki šiol nesustabdė karo Ukrainoje, o ES tarptautinėje arenoje negalėtų paaiškinti savo elgesio, jei, nesustabdžius karo, sankcijos būtų atšaukiamos.

Manau, kad Rusija karinę fazę Ukrainoje norėtų sustabdyti ir veikti kitomis priemonėmis, o kai taip nutiks, ES vienybė subyrės labai greitai. Antras ne mažiau svarbus veiksnys – Vokietijos pozicija: kol Vokietija imasi lyderystės šioje sferoje, laikosi tvirtos pozicijos, tol mes galime tikėtis vienybės“, – tvirtina Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Marius Laurinavičius.

Verslas randa spragų sankcijų mechanizme

Viena iš pagrindinių grėsmių RESC analitikas Laurynas Kasčiūnas įvardija ekonominius atskirų kompanijų, verslo grupių interesus. Pašnekovo teigimu, ypač daug reikšmės jie gali turėti tuose sektoriuose, kuriuose bendradarbiavimas su Rusija yra itin ekonomiškai naudingas, o Rusijos pajėgumai ir derybinė galia yra daug didesnė.

„Praeitą savaite visi „Nord Stream“ partneriai, pradedant „Gazprom“, baigiant vokiečių kompanija E.ON, pasirašė memorandumą dėl vamzdynų plėtros. Kompanijos aiškiai ieško būdų, kaip apeiti sankcijas, yra skylių sankcijų mechanizme.

Natūralu, kad verslas bando rasti praėjimo taškus sankcijų mechanizme, o Rusija tai pateikia kaip mažas savo pergales“, – teigia L. Kasčiūnas.

Kitas veiksnys, anot pašnekovo, – tam tikrų ES šalių, pirmiausia tų, kurios su Rusija visada yra linkusios ieškoti sugyvenimo recepto, galimas noras vaduotis iš uždaro sankcijų rato ir galvoti apie sugrįžimą prie bendradarbiavimo.

„Vokiečiai visuomet norėjo, kad Rusijos galios augimas būtų suderinamas su tarptautine teise, todėl sako, kad ją reikia įtraukti. Bet, kaip rodo praktika, tai žlunga.

Tam tikrų valstybių įtikėjimas, kad sankcijos yra neva neveiksmingos (tai palaiko ir Rusijos propaganda), manymas, kad geriau grįžti prie sugyvenimo modelio, natūralu, pirmiausiai reikštų sankcijų naikinimą“, – tikina L. Kasčiūnas.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas politologas Tomas Janeliūnas pagrindine grėsme Europos solidarumui laiko korupciją. „Rusija šią kortą gerai išnaudoja, yra sukūrusi įtakingą korumpuotą tinklą įvairiose tarptautinėse ir įvairių šalių nacionalinėse organizacijose“, – kalba politologas.

M. Laurinavičius: „atsakomosios sankcijos“ neturi reikšmės

Šią savaitę, reaguodamas į ES sankcijų pratęsimą, Kremlius pratęsė kai kurių maisto produktų embargą iš ES. Rusijos ministro pirmininko atstovai tvirtino, kad tai daroma ne iš politinių, o iš ekonominių paskatų, iš dalies tenkinant Rusijos ūkininkų prašymus.

Šios „atsakomosios sankcijos“, anot LRT.lt pašnekovų, negali skaldyti ES vienybės. T. Janeliūno manymu, jei dėl „atsakomųjų sankcijų“ Europos šalims imtų „skaudėti“ labiau, vienybę tai gali netgi sutvirtinti.

„Atsakomųjų sankcijų“ poveikis gali lemti ne norą nuolaidžiauti Rusijai, bet ir norą išlaikyti savigarbą ir bandyti išsiaiškinti, kad Rusija neturėtų nusipelnyti kažkokių išlygų, jei ji elgiasi necivilizuotai.

Ilgesniu laikotarpiu net ir neutraliai ar pozityviai į Rusiją žiūrinčius veikėjus tai galėtų įtikinti, kad Rusija tikrai nėra toks patikimas partneris, su kokiu įprasta bendrauti Vakaruose. Tas suvokimas kaip tik turėtų skatinti vieningesnį požiūrį Europoje“, – mano T. Janeliūnas.

Savo ruožtu M. Laurinavičius pažymi, kad „Rusija jau padarė išimtis dėl atsakomųjų sankcijų šalims, kurios labiausiai verkia arba nesupranta, kodėl sankcijos yra įvestos“. „Aš manau, kad Rusijos „atsakomosios sankcijos“ dabartiniu metu neturi jokios reikšmės“, – sako jis.

Naujų agresijos proveržių Ukrainoje neprognozuoja

„Dabartiniame etape, manau, Rusijos tikslas yra užbaigti karinę stadiją Ukrainoje ir iki kitos agresijos jai iš naujo pasiruošti, susitvarkyti su tomis problemomis, kurių prisikūrė.

Artimiausiu metu, nors buvo prognozuojami puolimai, aš neprognozuočiau jokių puolimų, nes ne toks yra Rusijos tikslas“, – kalba M. Laurinavičius.

Pasak RESC analitiko, Rusija norėtų grįžti prie įprastinių santykių su Vakarais. „Nebus naujo „perkrovimo“, bent jau jis nebus taip pavadintas. Bet vienaip ar kitaip bus grįžta prie įprastinių santykių. Manau, labai realu, kad Rusija gali tai pasiekti“, – svarsto M. Laurinavičius.

Savo ruožtu L. Kasčiūnas teigia manantis, kad Ukrainoje Rusija save yra įspraudusi į kampą. „Ji gal ir žino, ką norėtų padaryti su okupuotu Donbasu, bet ukrainiečiai jos žaidimo nežaidžia. Rusija norėtų formaliai grąžinti teritorijas Ukrainai, išlaikydama jų kontrolę.

Jei Rusija matytų, kad byra europiečių vienybė, ji siektų, kad Vakarų šalys stumtų Kijevą į Ukrainai nepalankų kompromisą“, – sako L. Kasčiūnas. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...