captcha

Jūsų klausimas priimtas

Iš Kremliaus – purvo lavina Baltijos šalims

Rusijos prezidento administracijos vadovas Sergejus Ivanovas per interviu „Financial Times“ papasakojo, kaip sureguliuoti konfliktą Ukrainoje, griežtai perspėjo Ameriką Europoje nedislokuoti raketų ir prabilo apie užslėptus Baltijos valstybių tikslus, kurios suinteresuotos pareiškimais dėl tariamos Rusijos keliamos grėsmės – esą joms tereikia NATO pinigų, skelbia newsru.com.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Rusijos prezidento administracijos vadovas Sergejus Ivanovas per interviu „Financial Times“ papasakojo, kaip sureguliuoti konfliktą Ukrainoje, griežtai perspėjo Ameriką Europoje nedislokuoti raketų ir prabilo apie užslėptus Baltijos valstybių tikslus, kurios suinteresuotos pareiškimais dėl tariamos Rusijos keliamos grėsmės – esą joms tereikia NATO pinigų, skelbia newsru.com.

Per interviu S. Ivanovas nemažai dėmesio skyrė Rusijos ir Jungtinių Valstijų santykiams, prisiminė JAV valstybės sekretoriaus Johno Kerry apsilankymą Sočyje ir jo derybas su prezidentu Vladimiru Putinu.

„Santykių stiprinimas, savaime suprantama, labai svarbus, tačiau dabar apie tai galvoti kaip ir nerealu. Kol nebus sureguliuotas konfliktas Ukrainoje, apie tai galvoti – paprasčiausiai naivu“, – naujienų agentūra „Interfax“ cituoja Kremliaus administracijos vadovą.

S. Ivanovas pažymėjo, kad Rusija niekada nebuvo dvišalių santykių bloginimo šalininkė, ir priminė, kad ne Rusija artėja prie NATO sienų, o Aljansas juda prie Rusijos Federacijos: „Mus kaltina kuo tik panorėję, bet mes kaip buvome senųjų sienų ribose, taip ir pasilikome, o štai NATO prie mūsų artėja. Ir tai vyksta metai iš metų. Ir mes vis girdime – štai čia reikia sunkiosios ginkluotės, nors tą ir draudžia 1997 metais pasirašytas Rusijos ir NATO santykių pagrindų aktas, jau nekalbant apie mums duotą pažadą, kad NATO daugiau į Rytus nesiplės“.

„Financial Times“ primena, kad šiuo metu Jungtinės Valstijos kaip tik sprendžia klausimą, ar Europos valstybėse dislokuoti sunkiosios ginkluotės. Yra duomenų, kad svarstomas ir raketų klausimas.

„Financial Times“ S. Ivanovą įvardija kaip vieną iš įtakingiausių V. Putiną supančio „silovikų“ klano veikėjų. Rusijos prezidentas Kremliaus administracijos vadovą pažįsta dar nuo tarnybos Federalinėje saugumo tarnyboje laikų.

Kalbėdamas apie įtampą su NATO, S. Ivanovas „Financial Times“ pareiškė, kad Rusija galėtų visą dėmesį nuo išorės grėsmių nukreipti į vidaus reformas ir 2016 metais vyksiančius šalies parlamento rinkimus, tačiau tam gali smarkiai pakenkti Aljanso veiksmai: „Įsivaizduokime, kad ateinančiais metais Rytų Europoje pastebimai sustiprės NATO karinė infrastruktūra arba NATO iš tikrųjų pradės galingų priešraketinės gynybos sistemų dislokavimą Rumunijoje, Bulgarijoje, Lenkijoje. Tokiu atveju galėsime teigti, kad grėsmės iš išorės sustiprėjo. Sakau jums tai iš anksto ir nuoširdžiai... Jeigu šioje srityje neįvyks jokių radikalių pokyčių, savaime suprantama, patys svarbiausi mums bus tokie vidaus politikos klausimai, kaip ekonomika, gyvenimo kokybė, ekologija, transportas. Tai visiškai normalu. Trumpiau tariant, taip gyvena visos normalios šalys“.

S. Ivanovas taip pat sakė, kad konfliktas Ukrainos pietryčiuose nebus išspręstas be tiesioginio Kijevo dialogo su vadinamaisiais separatistais.

„Patikėkime manimi, nė vienas konfliktas (puikiai tai žinome iš konflikto Čečėnijoje patirties), nebus išspręstas, jeigu abi pusės nesusės prie stalo ir nepradės kalbėtis, jokie tarpininkai už juos to nepadarys. Tai paprasčiausiai neįmanoma. Gyvenime paprasčiausiai taip nebūna. O Ukraina nenori megzti tiesioginių kontaktų, nenori sėstis prie bendro stalo. Kad ir be kamerų, be žurnalistų, bet nors tarpusavyje pradėkite kalbėtis. Kol kas nieko panašaus nevyksta, ir toliau nebus – esu tuo tikras“, – per interviu sakė S. Ivanovas.

Kariauti su NATO – tai savižudybė

Rusijos prezidento administracijos vadovas Baltijos valstybių pareiškimus apie galimą Rusijos puolimą pavadino „psichiniu sutrikimu“ ir mano, kad už viso to slypi savanaudiški interesai.

„Man labai juokinga klausytis kaltinimų Rusijai karine agresija. Yra toks žodis – kliedesiai. Tai psichologinis sutrikimas – sakyti, kad Rusija puola Baltijos valstybes“, – pareiškė S. Ivanovas.

Anot Kremliaus administracijos vadovo, Baltijos valstybės taip elgiasi sąmoningai, „norėdamos iš jūsų (NATO valstybių) gauti pinigų“.

Kremliaus administracijos vadovas patikino, kad NATO biudžetas ir Rusijos biudžetas kardinaliai skiriasi – „tarsi dramblys ir mažas šunelis, begemotas ir naminis kačiukas“. Mūsų karinė galia visiškai skirtinga, tačiau svarbiausia – kam viso to reikia? Nejaugi jūs rimtai galvojate, kad norime kariauti su NATO? Manote, kad mes savižudžiai?“, – per interviu kalbėjo S. Ivanovas.

Anot Rusijos prezidento administracijos vadovo, Rusiją visi kaltina visomis mirtinomis nuodėmėms, nes tokia taktika „naudinga ir tiek“. S. Ivanovas konstatavo, kad toks elgesys ne tik klaidina žmones, bet ir kursto nacionalizmą bei ksenofobiją.

„Juk ne visi žmonės supranta, kas iš tikrųjų vyksta pasaulyje, ekonomikos ir saugumo srityse, dauguma paprastų žmonių tiki tuo, ką rašo laikraščiai, ką kalba per televiziją – tiek pas jus, tiek pas mus“, – sakė Kremliaus administracijos vadovas.

S. Ivanovas pažymėjo, kad jam „kelia nerimą tikrosios ir virtualios situacijų vertinimo atskirtis, atskirtis, kuri itin didelė“.

Pirmalaikiai rinkimai ir A. Kudrinas

„Financial Times“ rašo, kad S. Ivanovas pasisako prieš pirmalaikius prezidento rinkimus – idėją, kurią pateikė ekonomistas ir buvęs Rusijos finansų ministras Aleksejus Kudrinas.

Dienraštis cituoja ištrauką iš interviu, kurį išvakarėse „Vesti nedeli“ davė S. Ivanovas: „Aš tame nematau jokios prasmės... Vyksta kažkas baisaus? V. Putino reitingai smunka žemyn? Kam visa tai? Paprasčiausiai nematau jokių rimtų priežasčių“. „Financial Times“ teigimu, pirmalaikiai prezidento rinkimai padėtų performatuoti valdžią.

Vienas prisistatyti nepanoręs šaltinis iš artimos A. Kudrino aplinkos sakė, kad buvęs finansų ministras yra pasirengęs vadovauti vyriausybei, tačiau jam reikalinga reali valdžia ir leidimas įgyvendinti svarbias reformas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close