captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vokietiją su Rusija sieja tradicija tapęs romanas: yra bent kelios svarbios priežastys

Europą apėmęs pacifizmas, o Vokietiją su Rusija sieja tradicija jau tapęs romanas: abiem pusėms itin skausmingos karo patirtys, verslo interesai, taip pat ir priešiškumas Amerikai, kuris itin stipriai jaučiamas rytinėje Vokietijos dalyje, sako Klausas-Dieteris Frankenbergeras, dienraščio „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ užsienio skyriaus redaktorius interviu DELFI.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Europą apėmęs pacifizmas, o Vokietiją su Rusija sieja tradicija jau tapęs romanas: abiem pusėms itin skausmingos karo patirtys, verslo interesai, taip pat ir priešiškumas Amerikai, kuris itin stipriai jaučiamas rytinėje Vokietijos dalyje, sako Klausas-Dieteris Frankenbergeras, dienraščio „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ užsienio skyriaus redaktorius interviu DELFI.

– Naujausias „Pew“ centro atliktas tyrimas parodė, kad NATO narės dvejoja dėl būtinybės dalyvauti konflikto eskalavime, ypač taikant karines priemones. (48 proc. apklaustųjų teigia, kad jų šalis turėtų panaudoti karinę jėgą, jei Rusija pradėtų rimtą karinį konfliktą su kaimynine valstybe, kuri yra NATO sąjungininkė, o 42 proc. šiai pozicijai nepritaria – Vokietijoje tokių net 58 proc.) Kaip pakomentuotumėte šio tyrimo rezultatus? Panašu, kad europiečiai neišmoko Rusijos agresijos Ukrainoje pamokos. Kitaip tariant, jie netiki, kad tai galėtų kaip nors juos paveikti. Ar sutiktumėte su tokia mintimi?

– Nesu tikras, ar dvejonės dėl NATO narės gynimo nuo galimos Rusijos agresijos liudija apie neišmoktą pamoką – tai labiau panašu į nenorą veltis į karinį konfliktą su Rusija, t.y. su ja kariauti; nenoras, kaip tai bebūtų liūdna, prisiimti NATO šalims narėms tenkančią atsakomybę ir įsipareigojimus. Platesne prasme, tai liudija apie pacifizmą, apėmusį didelę dalį europiečių, ypač vokiečių. Ši tendencija vyrauja jau kurį laiką. Dauguma europiečių akivaizdžiai mano, kad pavojinga net ir pati didesnio karo Europoje idėja.

– Į „Europe Forum Wachau“ Austrijoje debatus susirinkę ekspertai akcentavo faktą, kad NATO šalys narės ne tik dvejoja dėl būtinybės ginti kaimynes, tačiau taip pat ir nesiruošia gintis pačios – pavyzdžiu tapo Ispanija. Ekspertai pažymi, kad viešoji nuomonė Europoje – vienas didžiausių iššūkių, todėl būtina žmonėms aiškinti, kodėl saugumas tampa vis svarbesnis ir kodėl žmonės turėtų netaupydami jam skirti nemažai tiek žmogiškųjų, tiek ir materialinių išteklių. Kaip to pasiekti?

– Šalių vyriausybės turi ruošti visuomenę, kad ši suvoktų poreikius, kuriuos diktuoja neramumų kamuojamas pasaulis ir labai sudėtinga situacija saugumo prasme. Vokietijos visuomenė galiausiai gali nusileisti ir skirti daugiau pinigų gynybai, tačiau lieka neatsakytas klausimas, ar vokiečiai pasirengę vardan to mirti. Atsakymas į šį klausimą mus tikrai nuviltų.

– Kaip vertinate idėją suformuoti Europos Sąjungos kariuomenę?

– Egzistuoja esminiai valstybinio suverenumo ir sprendimų priėmimo klausimai. Kas priimtų galutinius sprendimus? Šie sprendimai turėtų būti priimami šalių parlamentuose. Galiausiai Europos kariuomenė nedarytų nieko, kad būtų susidorota su saugumo iššūkiais trumpalaikėje ir vidutinėje perspektyvoje.

– Panašu, kad Vakarų ir Centrinėje Europos yra daug prijaučiančiųjų Rusijai, nepaisant net ir šios šalies įvykdyto Krymo užėmimo ir paramos separatistams Rytų Ukrainoje. Kodėl taip yra? Gal galėtumėte pakomentuoti situaciją Vokietijoje?

– Nemaža Vokietijos gyventojų dalis prijaučia Rusijai, nebūtinai V. Putinui, nors ir jam prijaučiančiųjų tikrai nėra mažai. Vokietiją su Rusija sieja tradicija jau tapęs romanas: abiem pusėms itin skausmingos karo patirtys, verslo interesai, o taip pat ir priešiškumas Amerikai, kuris itin stipriai jaučiamas rytinėje Vokietijos dalyje. Šie žmonės mano, kad dėl įvykių Kryme ir Donbase derėtų kaltinti Vakarus.

– Kaip pakeisti šią situaciją?

– Turime aiškiai informuoti žmones apie tai, kas iš tiesų vyksta, reguliariai supažindinti mūsų skaitytojus su Rusijos politinės sistemos prigimtimi ir pozicija. Turime rusų propagandą įvardinti kaip propagandą. Vis dėlto taip pat turėtumėme nepamiršti, kad šie Rusijai jaučiami sentimentai – tai augančio antiamerikanizmo pasekmė, o tai pakeisti tikrai nebus lengva.

– Esate minėjęs, kad Rusijos galia smunka, nors pati ši šalis tai neigia. Kokias artimiausių penkių metų prognozės Rusijos užsienio politikai galėtumėte pateikti?

– Rusija ir toliau šalies viduje skleis hipernacionalizmą, demonstruos konfrontacijos ir bendradarbiavimo su Vakarais mišinį, ieškos sąjungininkų Azijoje ir kitur. Vis dėlto šios sąjungos nepadės Rusijai išspręsti esminių struktūrinių problemų šalies viduje.

 

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close