captcha

Jūsų klausimas priimtas

Europa neranda recepto sprendžiant migrantų problemą

Nuo metų pradžios Vengrijos sieną nelegaliai kirto daugiau nei 50 000 migrantų ir Budapeštas šiandien sako – užteks. Palei visą 175 kilometrų sieną su Serbija ketinama statyti kelių metrų tvorą, kad Vengrija sustabdytų šį srautą, per keliolika metų išaugusį keliasdešimt kartų. Išskyrus dosniai migrantus priglaudžiančią Švediją, Vengrija dabar daugiausiai migrantų skaičiuojant vienam gyventojui sulaukianti valstybė Europoje, nes į Šengeno erdvėje esančią šalį suka per Turkiją ir Bulgariją iš Vidurio Rytų atkeliaujančių migrantų srautas. Pakliuvę į Vengriją, jie dažniausiai keliauja toliau, į turtingesnes Vakarų Europos valstybes. Pavyzdžiui, Vokietiją.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Nuo metų pradžios Vengrijos sieną nelegaliai kirto daugiau nei 50 000 migrantų ir Budapeštas šiandien sako – užteks. Palei visą 175 kilometrų sieną su Serbija ketinama statyti kelių metrų tvorą, kad Vengrija sustabdytų šį srautą, per keliolika metų išaugusį keliasdešimt kartų. Išskyrus dosniai migrantus priglaudžiančią Švediją, Vengrija dabar daugiausiai migrantų skaičiuojant vienam gyventojui sulaukianti valstybė Europoje, nes į Šengeno erdvėje esančią šalį suka per Turkiją ir Bulgariją iš Vidurio Rytų atkeliaujančių migrantų srautas. Pakliuvę į Vengriją, jie dažniausiai keliauja toliau, į turtingesnes Vakarų Europos valstybes. Pavyzdžiui, Vokietiją.

Jos sostinėje vakar – teatralizuotos laidotuvės. Keturių vaikų motina iš Sirijos šalia Libijos krantų nuskendo prieš kelis mėnesius, bet migrantų teisėmis besirūpinanti politinių aktyvistų grupė su žuvusios sirės šeimos leidimu ekshumavo palaikus iš bevardžio kapo Italijoje ir Berlyne laidotuvės tampa politinio protesto forma.

„Karinėmis priemonėmis saugodami sienas privertėte šią moterį rinktis jūrą. Ji norėjo ieškoti saugumo Vokietijoje. Turėjo teisę tai daryti. Šiandien ji pagaliau atvyko, bet nebegyva. Kanclere Angela Merkel, kaip apibrėžtumėte beskonybę? Pone užsienio reikalų ministre, ar kaltė netrukdo naktį ramiai miegoti?“ – klausia „Politinio grožio centro“ atstovas Stefanas Pelzeris.

Bet vokiečių ir kitų Europos šalių laivynams toliau gelbstint migrantus Viduržemio jūroje ir kasdien juos gabenant šimtais į Italijos pabėgėlių centrus, iš kur žmonės iš karto nori sukti į kitas Europos šalis, Prancūzija ir Austrija elgiasi panašiai kaip Vengrija – uždaro sienas ir šimtai migrantų lieka stovyklauti Italijos–Prancūzijos pasienyje arba Milano ir Romos traukinių stotyse. Europa kol kas sugebėjo susitarti tik gelbėti gyvybes jūroje, bet niekaip neranda solidarumo recepto sprendžiant, ką toms gyvybėms pasiūlyti išgelbėjus. Šventasis sostas primena, kad padėti reikia.

„Kviečiu visus prašyti atleidimo žmonėms ir institucijoms, kurios uždaro šiems šeimos ir apsaugos ieškantiems žmonėms duris“, – sako popiežius.

Bet politiškai popiežiaus žodžiuose pasiteisinimą rastų turbūt ir atsiverti norinti Vengrija, daugiau, nei jai pagal kvotas priklausytų, priimanti Švedija. O dėl Europos Komisijos siūlomų kvotų Liuksemburge antradienį Sąjungos šalys ir vėl nesusitarė.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...