captcha

Jūsų klausimas priimtas

Naujas V. Putino planas: gelbės nuo „Islamo valstybės“

Nuo tada, kai 2005 metais rusų pasieniečiai paliko 1300 kilometrų ilgio pietinę Tadžikistano sieną su Afganistanu, kur jie buvo paskirti užtikrinti skylėto pasienio saugumą, Maskvos gynybos pareigūnai it paklaikę perspėja, kad šis ruožas taps kitais džihadistų vartais į Rusiją. Balandį apsilankęs Tadžikistano sostinėje Dušanbė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas perspėjo, kad šalis susiduria su „augančiomis grėsmėmis iš pietų dėl blogėjančios situacijos Afganistane, kur jau randasi „Islamo valstybės“ kovotojų“.
Ria Novosti/Scanpix nuotr.
Ria Novosti/Scanpix nuotr.

Nuo tada, kai 2005 metais rusų pasieniečiai paliko 1300 kilometrų ilgio pietinę Tadžikistano sieną su Afganistanu, kur jie buvo paskirti užtikrinti skylėto pasienio saugumą, Maskvos gynybos pareigūnai it paklaikę perspėja, kad šis ruožas taps kitais džihadistų vartais į Rusiją. Balandį apsilankęs Tadžikistano sostinėje Dušanbė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas perspėjo, kad šalis susiduria su „augančiomis grėsmėmis iš pietų dėl blogėjančios situacijos Afganistane, kur jau randasi „Islamo valstybės“ kovotojų“.

Pasak Tarptautinės krizių grupės, nuo 2 iki 4 tūkstančių Centrinės Azijos gyventojų išvyko į Iraką ir Siriją, apie 400 iš jų yra tadžikai, tačiau nepriklausomi analitikai abejoja, ar „Islamo valstybė“ iš tiesų turi tvirtas pozicijas Afganistane. Bet kol kas ši miglota grėsmė nesustabdė Rusijos nuo jėgos demonstravimo Tadžikistane, kur Maskva įsipareigojo skirti 1,2 milijardo dolerių karinei pagalbai, padėsiančiai šaliai kovoti su „Islamo valstybės“ grėsme.

Kaip rašo „Foreign Policy“, Rusijai „Islamo valstybės“ keliama grėsmė yra savotiška galimybė. „Maskva yra teisėtai susirūpinusi dėl islamiškojo ekstremizmo Centrinėje Azijoje. Egzistuoja reali grėsmė. Tačiau ar Rusija pasistengs ja pasinaudoti ir įtikinti Centrinės Azijos vyriausybes artimiau bendradarbiauti? Žinoma“, – įsitikinęs Atlanto tarybos Eurazijos centro direktorius ir buvęs JAV ambasadorius Uzbekistane ir Ukrainoje Johnas Herbstas.

Išsidėstęs palei šiaurinę Afganistano Kundūzo provinciją, Tadžikistanas tapo namais nemažai daliai Rusijos karių: čia dislokuota 6 tūkstančiai karių, tai didžiausia Maskvos užsienio karinė bazė. Iki 2020 metų planuojama dislokuoti dar 3 tūkstančius karių. Tad šiuo metu Rusija remiasi „Islamo valstybe“ kaip pasiteisinimu savo stiprėjančiam įsitvirtinimui regione.

Gegužę Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija, Rusijos vadovaujamas karinis blokas, dislokavo savo pajėgas palei Afganistano-Tadžikistano sieną. Pratybose dalyvavo 2500 karių, iš kurių 500 – Rusijos kariai. Operacija simuliavo ginkluotą 700 Talibano kovotojų įsiveržimą. Šiomis pratybomis Rusija siekė sustiprinti savo, kaip pagrindinio trapaus regiono saugumo užtikrintojo, vaidmenį po to, kai JAV kariai paliko Afganistaną.

„Islamo valstybė“ suteikia „papildomą spaudimo įrankį, galintį padėti įtikinti regiono vyriausybes prisijungti prie Rusijos vadovaujamų daugiašalių organizacijų ir užtikrinti, kad regionas išliktų tvirtoje Rusijos įtakos zonoje“, – neabejoja Noah Tuckeris, Centrinės Azijos tinklaraščio registran.net redaktorius.

Kai kurie analitikai nusiteikę skeptiškai dėl to, ar grėsmė iš tiesų yra tokia rimta, kaip Rusijos saugumo pareigūnai ją vaizduoja. „Islamo valstybė“ yra Afganistane, tačiau jos mastas gerokai perdėtas“, – teigia Christianas Bleueris, Australijos nacionalinio universiteto mokslininkas ir Afganistano ekspertas.

Kremliaus ir Centrinės Azijos autokratinių ir pasaulietinių režimų akyse radikalaus islamo spektras atrodo itin platus. Per 1992–1997 metais vykusį Tadžikistano pilietinį karą teroristai iš viso regiono prisijungė prie konflikto, pareikalavusio daugiau nei 50 tūkstančių žmonių aukų. 1999-aisiais galingi automobilių sprogimai, susiję su Uzbekistano islamo judėjimu, sukrėtė Uzbekistano sostinę Taškentą. 2014 metų spalį Tadžikistano vidaus reikalų ministerija paskelbė sužlugdžiusi Sirijoje apmokytų vietinių gyventojų planą susprogdinti du pagrindiniame šalies greitkelyje esančius tunelius.

Tačiau „Islamo valstybės“ buvimo Centrinėje Afrikoje procentas yra iš tiesų žemas. „Tik maždaug vienas iš 20 tūkstančių Tadžikistano musulmonų yra Irake ar Sirijoje. Palyginkime tai su vienu iš 1500 Belgijos musulmonų, išvykusių kovoti“, – pastebi Edwardas Lemonas, Ekseterio universiteto mokslininkas, tyrinėjantis Centrinės Azijos kovotojus Artimuosiuose Rytuose. Be to, nepanašu, kad dauguma Centrinės Azijos gyventojų, prisijungusių prie „Islamo valstybės“, grįžtų į regioną kovoti Šiaurės Afganistane. „Tai bilietas į vieną pusę. Centrinės Azijos džihadistai nuolat žūsta“, – patikino E. Lemonas.

Vis dėlto Maskva tęsia savo karinių pajėgų stiprinimą palei Afganistano sieną ir siekia šiame procese arti laikyti buvusius sovietinius kaimynus. „Viskas įvilkta į sienos saugumo rūbą, tačiau iš tiesų tai yra pati tikriausia geopolitika“, – tvirtina E. Lemonas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close