captcha

Jūsų klausimas priimtas

Nauja europiečių apklausa turėtų priversti Baltijos šalis sunerimti

Reikšmingas skaičius europiečių nemano, kad jų šalys turėtų suskubti ginti NATO sąjungininkių nuo galimo Rusijos išpuolio. Tą rodo trečiadienį pasirodysiančios išsamios apklausos duomenys, rašo „The New York Times“.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

Reikšmingas skaičius europiečių nemano, kad jų šalys turėtų suskubti ginti NATO sąjungininkių nuo galimo Rusijos išpuolio. Tą rodo trečiadienį pasirodysiančios išsamios apklausos duomenys, rašo „The New York Times“.

NATO nuostatai teigia, kad išpuolis prieš vieną narę turėtų būti laikomas išpuoliu prieš visas. Tačiau naujausia apklausa išryškina sunkumus, su kuriais Aljansas susidurtų bandydamas išlaikyti vieningumą Rusijos agresijos akivaizdoje, praneša „The New York Times“.

„Bent jau pusė vokiečių, prancūzų ir italų sako, kad jų šalis neturėtų panaudoti karinių pajėgų NATO sąjungininkei ginti, jei šią užpultų Rusija“, – dienraščiui sakė Pew tyrimo centro atstovai. Savo apklausą jie grindė išsamiais pokalbiais su dešimties Europos šalių gyventojais.

„Reikės rimtų Aljanso pastangų, kad įtikintų gyventojus, jog yra būtinybė ruoštis, atgrasyti ir, jei būtina, duoti atkirtį galimai Rusijos atakai“, – komentavo Ivo H. Daalderis, buvęs JAV ambasadorius NATO.

Niujorko dienraštis spėja, kad naujoji apklausa turėtų priversti ypatingai sunerimti Baltijos šalis. Būtent jos labiausiai pasikliauja NATO apsauga grėsmės akivaizdoje ir labiausiai bijo hibridinio karo galimybės.

„Mūsų duomenys rodo, kad vokiečiai, prancūzai ir italai yra mažai linkę ginti NATO sąjungininkę. Jei karinis konfliktas Europoje būtų hibridinio pobūdžio ir kiltų nors kiek diskusijų, kas yra tie bepuolantys rusiškai kalbantys kareiviai, tai tik paskatintų NATO atsako delsimą“, – „The New York Times“ teigė Bruce`as Stokesas, apklausą atlikusio centro vadovas.

Tyrimas yra grindžiamas daugiau kaip 11 tūkst. pokalbių telefonu ir gyvai aštuoniose NATO priklausančiose valstybėse, taip pat Rusijoje ir Ukrainoje. Apklausos buvo atliekamos balandžio–gegužės mėnesiais.

Gera žinia, kurią parodė apklausa, anot „The New York Times“, yra ta, kad didelė dalis europiečių vis dar tiki, kad JAV pajėgos nelaimės atveju atskubėtų į pagalbą. Be to, ir patys amerikiečiai bei kanadiečiai mano, kad jų šalys turėtų ginti Europą.

Tyrimas pabrėžia aštrius skirtumus tarp Aljanso narių nuomonių, ar Rusija kelia realų pavojų. Lenkai buvo labiausiai įsitikinę grėsme iš Maskvos – 70 proc. apklaustųjų sakė, kad iš Rusijos jaučiama didelė karinė grėsmė.

O mažiausiai tuo įsitikinę yra Vokietijos gyventojai. „The New York Times“ teigimu, būtent Vokietija yra pagrindinė Amerikos sąjungininkė ir turėtų didelę įtaką ieškant politinio konsensuso rengiant galimą karinį atsaką. Tik 38 proc. vokiečių mano, kad esama grėsmės iš Rusijos, ir tik 29 proc. kaltino Rusiją dėl veiksmų Ukrainoje. Galiausiai 58 proc. vokiečių nemano, kad jų šalis turėtų prisidėti ginant užpultą Aljanso narę.

Rusijoje 88 proc. žmonių sakė, kad tiki, jog šalies prezidentas Vladimiras Putinas priims teisingus sprendimus užsienio politikoje. Tai didžiausias pasitikėjimas juo nuo 2003 metų, rašo „The New York Times“.

„Ukrainos situacija išlieka labai palanki V. Putinui Rusijos žmonių akyse. Rusai jaučia ekonominį spaudimą, bet dėl to kaltina Vakarus, o ne savo prezidentą“, – „The New York Times“ sakė B. Stokesas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...