captcha

Jūsų klausimas priimtas

L. Linkevičius Vakarams: neturėtume jaudintis, kad nuvilsime Rusiją

Septynių galingiausių valstybių grupės (G-7) susitikimo metu nuskambėjo nemažai balsų, raginančių išeiti iš diplomatinės aklavietės, į kurią santykiuose su Rusija įvėlė karas Ukrainoje. Tokie raginimai tėra tik geri norai, kurie, deja, nėra tinkami politiniuose procesuose, savo komentare „The Wall Street Journal“ rašė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
B. Barausko (BFL) nuotr.
B. Barausko (BFL) nuotr.

Septynių galingiausių valstybių grupės (G-7) susitikimo metu nuskambėjo nemažai balsų, raginančių išeiti iš diplomatinės aklavietės, į kurią santykiuose su Rusija įvėlė karas Ukrainoje. Tokie raginimai tėra tik geri norai, kurie, deja, nėra tinkami politiniuose procesuose, savo komentare „The Wall Street Journal“ rašė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

„Tai buvo tiesa 1967 metais, kai tuometinis Belgijos užsienio reikalų ministras Pierre'as Harmelis išleido ataskaitą, kurioje gynė santykių su Sovietų Sąjunga atnaujinimą, kuris galiausiai taptų įtampos mažinimu“, – priminė Linas Linkevičius.

„Ataskaita pasirodė sunkiais Vakarų aljansui laikais. Prancūzija buvo pasitraukusi iš NATO karinio vadovavimo struktūros, JAV norėjo mažinti savo karinį veikimą Europoje, o rinkėjai Vakaruose norėjo mažinti išlaidas gynybai. Tuo pat metu Sovietų Sąjunga žaidė meistrišką skaldymo ir valdymo žaidimą, siūlydama viliojančias dvišales sutartis. Ar tai nieko neprimena?“, – retoriškai teiravosi Lietuvos užsienio reikalų ministras.

„Tačiau šiuo metu situacija Europoje visiškai kitokia. Ideologinė skirtis Šaltojo karo metu buvo reali. Šiandien tai tik Kremliaus konstruktas, sukurtas modernios Rusijos, kad pridengtų reformų nesėkmes. Tai nėra rimta alternatyva Vakarų liberaliai demokratijai“, – pabrėžė L. Linkevičius.

Ideologinė skirtis Šaltojo karo metu buvo reali. Šiandien tai tik Kremliaus konstruktas, sukurtas modernios Rusijos, kad pridengtų reformų nesėkmes. Tai nėra rimta alternatyva Vakarų liberaliai demokratijai, – pabrėžė L. Linkevičius.

„Rusija yra integruota į pasaulį politiškai ir ekonomiškai taip, kaip Sovietų Sąjunga niekada nebuvo. Jai buvo siūloma bendradarbiauti tiek su Europos Sąjunga, tiek su NATO – Rusija daugeliu atveju, kaip ES kaimynystės politikos, atsisakė“, – teigė jis.

„Dar svarbesnis skirtumas yra tas, kad Sovietų Sąjunga buvo status quo jėga, siekusi laikytis 1945 metų Potsdamo susitarimo, užtikrinusio tvarką pokarinėje Europoje. Tuo metu šiuolaikinė Rusija yra revizionistinė jėga. Ji laiko 1991 metų susitarimą, kuriuo buvo suvienyta Vokietija, pralaimėjimu, ir stengiasi pakeisti jį“, – teigė L. Linkevičius.

„Ji taip pat stengiasi perrašyti istoriją: naujas dokumentinis filmas Rusijos televizijoje pateikė 1956 metų Vengrijos sukilimo numalšinimą ir 1968 metų invaziją į Čekoslovakiją kaip tinkamus atsakus Vakarų agresijai. Prezidentas Vladimiras Putinas neseniai netgi viešai gynė Molotovo-Ribbentropo nepuolimo paktą, pasirašytą Sovietų Sąjungos ir nacių Vokietijos“, – priminė ministras.

„NATO galimybės turi būti paremtos pavojaus analize, o ne iliuzijomis. Viskas, ką Kremlius supras kaip silpnumą, padrąsins žengti į priekį“, – pabrėžė L. Linkevičius.

NATO galimybės turi būti paremtos pavojaus analize, o ne iliuzijomis. Viskas, ką Kremlius supras kaip silpnumą, padrąsins žengti į priekį, – pabrėžė L. Linkevičius.

„Mes matėme tai 1968 metais Čekoslovakijoje, kai metai po santykių atšilimo įvyko invazija. Ir mes matome tai dabar, kai po 2008 metų Gruzijos karo ir skuboto santykių „perkrovimo“ Rusija pradėjo karą Ukrainoje“, – aiškino Lietuvos diplomatijos vadovas.

„Jei norime atnaujinti santykius su Rusija, tai turi būti vykdoma remiantis vertybėmis ir pasižadėjimais, o ne geranorišku mąstymu. NATO ir ES turi būti pasirengusios ilgam ir varginančiam procesui, nepasiduoti vien dėl susitarimo“, – sakė jis.

„Nuolaidoms ir atsitraukimams, sutartiems mūsų sąskaita ar tariantis už nugaros, neturi likti vietos. Tai reiškia, kad neturime trauktis nuo pagalbos Ukrainai ir kitiems rytų partneriams. Turime padėti jiems plėtoti gynybinius sugebėjimus ir atsparumą Rusijos hibridinėms atakoms“, – rašė L. Linkevičius.

„Neturėtume svyruoti dėl NATO atvirų durų politikos ir mūsų bendro galutinio tikslo – laisvos ir taikios Europos. Mes nepriimame ir nepriimsime Kremliaus „naujo normalumo“, paremto pasenusiu mąstymu apie įtakos sferas ir vienų pergalės ir kitų pralaimėjimo mentalitetu“, – tikino ministras.

„Neturėtume jaudintis, kad nuvilsime Rusiją. Vietoje to, turėtume rūpintis tuo, kad nuvilsime savo pačių žmones. Mes, priešakinės Europos valstybės NATO narės, norime patikinimo dėl pasirengimo, prisitaikymo ir gebėjimo atgrasyti. Mokykimės iš praeities pamokų“, – ragino L. Linkevičius.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...