captcha

Jūsų klausimas priimtas

Separatistai sako pripažįstantys, kad Krymas – Ukrainos dalis

Ukrainos separatistai skelbia pripažįstantys, kad Krymas yra Ukrainos dalis.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Ukrainos separatistai skelbia pripažįstantys, kad Krymas yra Ukrainos dalis.

Birželio 9 d. išpublikuotuose „Donecko ir Luhansko liaudies respublikų“ lyderių siūlymuose dėl Ukrainos konstitucijos pakeitimų Krymas ir Sevastopolis įvardijami kaip neatsiejamos Ukrainos dalys.

Su šių dokumentų tekstu galima susipažinti Donecko naujienų agentūros ir Luhansko informacijos centro internetinėse svetainėse, praneša tvrain.ru.

„Ukrainos administracinę ir teritorinę sistemą sudaro Krymo autonominė respublika, atskiri specialųjį statusą turintys regionai – Donecko ir Luhansko sritys, sritys, rajonai, miestai, miestų rajonai, gyvenvietės ir kaimai“, – teigiama paskelbtuose dokumentuose.

Išpublikuotuose siūlymuose aptariamas savarankiškai pasiskelbusių respublikų statusas. „Donecko ir Luhansko liaudies respublikos“ siūlo šias teritorijas palikti Ukrainos sudėtyje, tačiau skirti joms ganėtinai didelio masto autonomiją.

Konstitucinė reforma Ukrainoje – viena iš Minsko susitarimų dalių. Teigiama, kad atskiriems Donbaso rajonams turėtų būti suteiktas specialusis statusas Ukrainos sudėtyje.

Krymas prie Rusijos prijungtas 2014 m. kovo mėn. po šiame pusiasalyje surengto referendumo. Už prisijungimą prie Rusijos Federacijos balsavo 90 proc. Krymo pusiasalio gyventojų. Ukrainoje ir Vakaruose šio referendumo rezultatai nėra pripažinti.

D. Pušilinas: diskusija dėl Krymo statuso – ne „Donecko liaudies respublikos“ reikalas

Vadinamųjų „Donecko liaudies respublikos“ ir „Luhansko liaudies respublikos“ valdžia jų pateiktuose Ukrainos konstitucijos pataisų siūlymuose Krymą įvardija kaip Ukrainos teritoriją, nes nenori su Kijevu diskutuoti klausimais, į kuriuos minėtosios respublikos negali atsakyti.

Tokią nuomonę gazeta.ru išsakė „Donecko liaudies respublikos“ parlamento pirmininko pavaduotojas Denisas Pušilinas.

„Šiuo metu visai nenorime veltis į diskusiją su mūsų oponentais klausimais, tiesiogiai nesusijusiais su „Luhansko liaudies respublika“ ir „Donecko liaudies respublika“. Priešingu atveju mūsų oponentai imtų tuo remtis ir eilinį kartą pakenktų derybų procesui. Krymo klausimas nėra iš tų, kuriuos reikia spręsti su mumis. Tai klausimas, kuris buvo išspręstas per Kryme vykusį referendumą“, – pareiškė D. Pušilinas.

Anot D. Pušilino, „Donecko liaudies respublika“ ir „Luhansko liaudies respublika“ nenori šiuo klausimu keisti Ukrainos konstitucijos, nes tai neturi nieko bendro su taikiu konflikto Donbase sprendimu.

S. Belkovskis: neįtikėtina

Gerai žinomą rusų politologą Stanislavą Belkovskį nustebino tai, kad savarankiškai pasiskelbusios „Donecko ir Luhansko liaudies respublikos“ Donbasą įvardija kaip „neatsiejamą Ukrainos dalį“, rašo obozrevatel.com.

„Neįtikėtina! Daugiau nieko pasakyti negaliu. Tiesiog negaliu patikėti tuo, ką girdžiu“, – sakė jis, kalbėdamas apie Ukrainos konstitucijos „papildymus ir pakeitimus“, kuriuos siūlo „Donecko ir Luhansko liaudies respublikų“ lyderiai.

„Tai reiškia, kad Vladimiras Putinas iš tiesų atsitraukia, nes neatlaikė Vakarų spaudimo“, – patikino jis.

„Juk aišku, kad DLR ir LLR – tai Putinas, jokio savarankiško politinio šių pseudovalstybių subjektiškumo nėra“, – neabejojo S. Belkovskis.

„Tai patvirtina mano poziciją, kurios laikausi jau daugelį metų: Putinas – absoliutus vakarų gerbėjas, jis yra įsimylėjęs Europą ir Ameriką, auklėtas Vokietijoje. Visa tai, ką jis darė pastaruosius vienerius metus, – tai mėginimas jėga iš Vakarų išpešti meilę. Tiesiog reikia maivytis, kad suviliotum moterį“, – kalbėdamas apie dabartinių įvykių priežastis pabrėžė S. Belkovskis.

„Kai jis suprato, kad prievartos metodais jis meilės iš Vakarų neišsireikalaus, jis nusprendė atsiklaupti prieš Europą ir priversti Vakarus jausti meilę švelnumu“, – tęsė jis.

„Jam nepavyks pasiekti savo, nes jei moteris vyro nemyli, taip bus visada. Vakarai nemyli Putino ir jau niekada jo nepamils, tačiau Vladimiras Vladimirovičius to nesupranta. Nusivylimas, kuris jį aplankys kartu su šiuo suvokimu, bus labai kartus ir gali būti, kad bus atnaujintas karas“, – prognozėmis dalijosi S. Belkovskis.

Gegužės 9 d. pasklido žinia, kad „Donecko ir Luhansko liaudies respublikų“ lyderiai Kontaktinei grupei išsiuntė Ukrainos konstitucijos „papildymus ir pakeitimus“, kuriuose Donbasas įvardijamas kaip „neatsiejama Ukrainos dalis“.

M. Laurinavičius: tai – atsakas į išdavystę

Rytų Europos studijų centro analitikas Marius Laurinavičius sako, kad separatistų pareiškimus reikia vertinti platesniame kontekste to, kas jau gana ilgą laiką vyksta su vadinamosiomis „Donecko ir Luhansko liaudies respublikomis“.

„Tai, jų pačių žodžiais, projektas „Novorosija“ ir, tame tarpe, projektas nepriklausomos Donecko ir Luhansko respublikos yra visiškai baigtas. Ir baigtas Maskvoje. Tai tikrai nepatinka bent jau daliai vadinamųjų separatistų, kuriuos tikslumo dėlei reikėtų vadinti teroristais. Tai yra jų atsakas į, jų manymu, Rusijos išdavystę“, – DELFI aiškino M. Laurinavičius.

Pasak M. Laurinavičiaus, separatistai bando vos ne apeliuoti į tarptautinę bendriją sakydami, kad jų statusas toks pat kaip Krymo. Juk, aiškina apžvalgininkas, realiai Rusija separatistams išsukinėjo rankas, kad šie sutiktų su specialiuoju autonomijos statusu Ukrainos sudėtyje.

„Žinutė yra tokia – jeigu mes esame tokie, tai yra, specialus statusas Ukrainos sudėtyje, tai ir Krymas lygiai tokio paties statuso darinys“, – sakė M. Laurinavičius. Užsienio politikos apžvalgininko nuomone, tame yra logikos. Mat pseudoreferendumai surengti tiek Kryme, tiek vadinamosiose „Donecko ir Luhansko liaudies respublikose“ ir jų rezultatai labai panašūs: neva išreikšta žmonių valia, nors ji inspiruota Rusijos ir nieko bendra su laisva žmonių valia neturi. Skirtumas tas, kad vienu atveju Rusija savo karine galia iki galo atplėšė ir aneksavo Krymą, kitu atveju, separatistų manymu, juos išdavė.

„Tai yra politinis žaidimas, jis absoliučiai desperatiškas, nes tikrai manau, kad jie bus priversti priimti tas žaidimo taisykles, kurias jiems nustatė Rusija – likti Ukrainos sudėtyje kaip autonomija su specialiu statusu. Tai nėra vien tik didysis politinis žaidimas – tai yra ir labai asmeninės dramos, nes daugelis lyderių puikiai supranta: kai tik karas ten baigsis, jie asmeniškai niekam nebebus reikalingi. Ir jeigu tai nebus bent jau užšaldyto konflikto stadija, jie iš tiesų niekam nebus reikalingi“, – kalbėjo M. Laurinavičius.

Jo nuomone, separatistai desperatiškai kovoja ir dėl asmeninių likimų. Tačiau, pasak M. Laurinavičiaus, tai neturėtų stebinti. Jis primena, kad Donbase nuo pirmojo Minsko susitarimo nužudyta daug separatistų lyderių – beveik vieša paslaptis, kad juos nužudė Rusijos kariai arba bent jau Rusijos pasiųsti privačių saugumo ir karinių struktūrų atstovai.

„Tai yra karas, kurį dabar Rusija viena ranka tebekariauja Ukrainoje – to tikrai niekaip negali paneigti, kai toliau tiekiami ginklai ir visa kita. Bet kita ranka Rusija dabar kariauja karą prieš tai, ką pati sukūrė. Todėl tokie, iš pirmo žvilgsnio, šizofreniški, pareiškimai neturėtų stebinti“, – dėstė Rytų Europos studijų centro analitikas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...