captcha

Jūsų klausimas priimtas

Latvijos Seimas naujuoju šalies prezidentu išrinko R. Vėjuonį

Latvijos Seimas per ketvirtąjį balsavimą naujuoju šalies prezidentu išrinko gynybos ministrą Raimondą Vėjuonį, kurio kandidatūrą iškėlė valdančioji centro dešinės Žaliųjų ir valstiečių sąjunga.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Latvijos Seimas per penktąjį ir paskutinį balsavimą trečiadienį naujuoju šalies prezidentu išrinko gynybos ministrą Raimondą Vėjuonį, kurio kandidatūrą iškėlė valdančioji centro dešinės Žaliųjų ir valstiečių sąjunga.

Kaip nurodoma, per neeilinį plenarinį posėdį už jį balsavo 55 deputatai. Prieš R. Vėjuonį balsavo 42 deputatai, o vienas balsalapis buvo pripažintas sugadintu.

R. Vėjuonis, kuriam birželio 15 dieną sukaks 49 metai, prieš rinkimus akcentavo savo profesinį patyrimą nacionalinio saugumo srityje.

1966 metais Rusijos Pskovo srityje gimęs išrinktasis Latvijos vadovas keliose ankstesnėse vyriausybėse buvo aplinkos apsaugos ir regionų plėtros ministras.

Latvijos universiteto Biologijos fakultete įgijęs biologijos magistro laipsnį, jis kurį laiką mokytojavo Maduonos pirmojoje vidurinėje mokykloje, vėliau buvo Skultės uosto valdybos narys.

R. Vėjuonis Seime dirbo dvi kadencijas.

Per penkis balsavimus, kurie parlamente vyko nuo ryto, anksčiau iš kovos turėjo pasitraukti trys R. Vėjuonio varžovai – 59 metų Europos Teisingumo Teismo teisėjas Egilas Levitas, kurį iškėlė valdantysis konservatyvus Nacionalinis aljansas, 73 metų Seimo veteranas Sergejus Dolgopolovas iš opozicinio prorusiško kairiųjų „Santarvės centro“ ir 43 metų buvusi krepšinio žvaigždė ir bankininkas Martinis Buondaras, iškeltas opozicinio Latvijos regionų susivienijimo.

100 vietų Seime šiuo metu yra 99 deputatai, nes vieno parlamentaro įgaliojimai sustabdyti, kol vyksta tyrimas dėl galimų finansinių pažeidimų.

Norint tapti prezidentu kandidatui reikia surinkti mažiausiai 51 balsą. Latvijos valstybės vadovas renkamas slaptu balsavimu.

Postą paliekantis centristas Andris Bėrzinis, kuris prezidentu tapo 2011-aisiais, šįsyk nusprendė nesiekti perrinkimo antrai ketverių metų kadencijai, motyvuodamas šeimyninėmis aplinkybėmis.

Latvijos prezidentas yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, skiria premjerą ir turi teisę teikti parlamentui įstatymų projektus bei grąžinti juos pakartotiniam svarstymui.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų Lietuvos žmonių vardu pasveikino išrinktąjį Latvijos Respublikos Prezidentą R. Vėjuonį, skelbiama pranešime spaudai.

Pasak prezidentės, Latvija yra viena artimiausių Lietuvos partnerių regione ir svarbi sąjungininkė Europos Sąjungoje ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje. Lietuvos ir Latvijos santykius įtvirtina ne tik artima kaimynystė, istorija ir kultūra, bet ir šalis vienijančios vertybės bei bendri ateities siekiai.

Naujasis Latvijos prezidentas sieks, kad visos institucijos taptų viena komanda

Latvijos išrinktasis prezidentas R. Vėjuonis, trečiadienį vakare kreipdamasis į Seimą po paskutinio balsavimo, per kurį jis buvo išrinktas naujuoju šalies lyderiu, pareiškė sieksiąs, kad visi – Latvijos tauta, politinės partijos, vyriausybė ir parlamentas – taptų viena komanda.

R. Vėjuonis, kuris iki šiol vadovavo Gynybos ministerijai, padėkojo savo šeimai už paramą ir pridūrė, jog tai yra labai jaudinantis momentas.

Išrinktasis prezidentas sakė, kad, eidamas šalies vadovo pareigas, jis taip pat sieks skatinti regionų plėtrą ir valstybės gerovę.

„Padarysiu, ką galiu, kad tęsčiau savo darbą gerinti Latvijos saugumą ir apskritai skatinti šalies gerovę“, – po slapto balsavimo sakė R. Vėjuonis.

Centristė ministrė pirmininkė Laimduota Straujuma pareiškė esanti „labai patenkinta“, kad R. Vėjuonis buvo išrinktas šalies vadovu.

„Tai tikrai nesusilpnins vyriausybės“, – pridūrė ji.

Rinkimų išvakarėse R. Vėjuonis pareiškė, kad prezidento funkcijų apribojimas iki reprezentacinės yra klaida, nes tai sumenkina prezidento vaidmenį šalies vidaus politikoje.

Pasak jo, šitaip šalis gali turėti prezidentą, kurio „viešasis įvaizdis neatitinka Latvijos realaus gyvenimo ir politinių procesų“.

„Aš manau, kad prezidentas turėtų turėti tam tikros įtakos ministrų kabineto formavimui. Jis turėtų turėti galimybę atmesti silpno ministro kandidatūrą, nes mums reikia pajėgios vyriausybės“, – kalbėjo politikas.

R. Vėjuonis taip pat sakė, kad prezidento galios parlamentinėje demokratijoje nėra tokios didelės kaip prezidentinėje demokratijoje, tačiau jų pakanka, kad galima būtų daryti įtaką politiniams procesams.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...