captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rytų partnerystės viršūnių susitikimas išreiškė pritarimą europiniam pasirinkimui

Europos Sąjungos (ES) Rytų partnerystės programos viršūnių susitikimo Rygoje dalyviai penktadienį paskelbė baigiamąją deklaraciją, kurioje reiškiamas pritarimas šios programos dalyvių europiniam pasirinkimui.
Rytų partnerystės susitikimas. Sipa USA/Scanpix nuotr.
Rytų partnerystės susitikimas. Sipa USA/Scanpix nuotr.

Europos Sąjungos (ES) Rytų partnerystės programos viršūnių susitikimo Rygoje dalyviai penktadienį paskelbė baigiamąją deklaraciją, kurioje reiškiamas pritarimas šios programos dalyvių europiniam pasirinkimui.

„Viršūnių susitikimo dalyviai pripažįsta suinteresuotų partnerių europines aspiracijas ir europinį pasirinkimą, kaip nurodoma (jų) asociacijos sutartyse“, – sakoma Rygos deklaracijoje.

Dalyviai taip pat pažymėjo, kad tose sutartyse numatomos politinės asociacijos ir ekonominės integracijos pagrindas yra demokratija, pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms bei įstatymų viršenybė.

„Jie pripažįsta suinteresuotų partnerių angažavimąsi įgyvendinti ir plėtoti šias vertybes“, – sakoma dokumente.

ES ir šešių buvusių sovietinių respublikų viršūnių susitikimas ketvirtadienį ir penktadienį vyko Latvijos, kuri šiuo metu pirmininkauja Bendrijai, sostinėje.

ES kaimynystė politikos ir plėtros derybų komisaras Johannesas Hahnas sakė žiniasklaidai, kad Rygos deklaracija yra geras visiems priimtino sprendinio paieškų pavyzdys.

Pasak jo, tiek 28 ES narės išmoko siekti kompromiso ir kad tą patį išmoks šešios Rytų partnerystės programos dalyvės.

„Jos tam pasiruošusios“, – pažymėjo J. Hahnas.

Komisaras pabrėžė, kad būti vieningiems labai svarbu, tačiau taip pat tapo aišku, kad ES turi laikytis diferencijuoto požiūrio, atsižvelgdama į skirtingų šalių interesus.

„Turime savų interesų, bet mūsų aiškus bendrasis vardiklis – taika, stabilumas ir klestėjimas regione. Skirtingos šalys turi tų pačių interesų, bet skirtingų sprendinių, kaip juos užtikrinti“, – sakė J. Hahnas.

Reuters/Scanpix nuotr.

L. Linkevičius: panašaus deklaracijos teksto ir tikėjomės

Rygoje ES Rytų partnerytės viršūnių susitikime dalyvaujantis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigia, kad galutinis deklaracijos tekstas yra adekvatus dabartinei situacijai.

„Tai tikrai pozityvus ir žvelgiantis į priekį tekstas, kokio mes ir tikėjomės šioje situacijoje. Ir vertinčiau jį tikrai teigiamai, nes jame yra tie akcentai, kurių mes ir tikėjomės“, – Eltai iš Rygos sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Pasak ministro, dokumente pripažįstama šalių partnerių pasirinkta europinė perspektyva, taip pat atspindėtas diferencijuotas požiūris į ateities santykius tarp ES ir kiekvienos Rytų partnerystės programos dalyvės. Teigiamų signalų sulaukė ir Gruzija bei Ukraina dėl bevizio režimo su ES galimybės ateityje.

„Jeigu bus atlikti konkretūs darbai, ypač Gruzijoje, dar šiais metais galėtų tikėtis galutinio Europos Komisijos raporto, o tai reikštų ir bevizį režimą jai. Ukraina turi daugiau padirbėti šiuo požiūriu, bet ten ir situacija sudėtingesnė“, – komentavo ministras.

D. Grybauskaitė: kai kas norėtų matyti Europą kaip nieko nesprendžiantį „arbatėlės klubą“

Kai kurios šalys norėtų matyti Europos Sąjungą (ES) kaip nieko nesprendžiantį „arbatėlės klubą“, penktadienį pareiškė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

D. Grybauskaitės teigimu, Lietuvai reikia stipresnės ir vieningesnės Europos.

„Mes norime stipresnės ir vieningesnės Europos, kuri galėtų kovoti ir reaguoti į iššūkius. Kartais mes girdime iš kitų šalių, kad jos nori matyti Europą kaip „arbatėlės klubą“, kur būtų tik sėdima, diskutuojama ir nieko nesprendžiama“, – interviu amerikiečių televizijai CNN penktadienį sakė šalies vadovė.

„Tai nėra Europa, prie kurios mes jungėmės ir kokią mes norėtume matyti“, – pridūrė D. Grybauskaitė.

Pasak jos, Europa „negali stagnuoti ir teisintis, kad viskas gerai ir nieko neįmanoma pakeisti“.

Lietuva ES nare tapo 2004 metais. Šalies politikai ne kartą kritikavo Vakarų Europos šalis ir ES institucijas dėl nepakankamai ryžtingos pozicijos Rusijos atžvilgiu.

AFP/Scanpix nuotr.

S. Sargsianas: Armėnijai reikia tokių santykių su ES, kad jie neprieštarautų įsipareigojimams Eurazijos ekonominei sąjungai

Armėnija pasirengusi kurti naujus teisinius santykius su Europos Sąjunga, bet jie neturėtų prieštarautu šios šalies narystei Eurazijos ekonominėje sąjungoje (EAES), pareiškė Armėnijos prezidentas Seržas Sargsianas.

„Armėnija linkusi kartu su ES partnerėmis imtis veiksmų naujo teisinio mūsų santykių pamato formavimui taip, kad, viena vertus, jame būtų atspindėtas ankstesnių Armėnijos ir ES derybų turinys, antra vertus – būtų suderinamas su kitais integraciniais procesais, kaip, pavyzdžiui, Armėnijos įsipareigojimai dėl jos narystės EAES“, – pasakė S. Sargsianas penktadienį Rygoje, kur vyksta ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimas.

P. Porošenka žada daryti viską, kad Ukrainai būtų pritaikytas bevizis rėžimas su ES

P. Porošenka žadėjo daryti viską, kad būtų pasiektas bevizis rėžimas

Per spaudos konferenciją Rytų partnerystės viršūnių susitikime Rygoje P. Porošenka nurodė, kad iki bevizio rėžimo įgyvendinimo liko tik techniniai, o ne politiniai aspektai.

„Vis dar yra likę neišspręstų klausimų kovoje su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu, tačiau ketinu daryti viską, ką galiu, kad iki rugsėjo būtų pasiekti geriausi rezultatai“, – pažymėjo Ukrainos vadovas.

Kalbėdamas apie Rygoje patvirtintą 1,8 mln. eurų paskolą Ukrainai, P. Porošenka paaiškino, kad lėšos bus skiriamos reikiamų reformų įgyvendinimui, o ne šalies prarastų teritorijų susigrąžinimui.

„Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad visose viršūnių susitikimo diskusijoje mes ir toliau girdėjome ES reiškiamą solidarumą“, – nurodė prezidentas, pridūręs, kad tai itin svarbu Ukrainai šiuo metu, kai šalies žmonės už sprendimą prisijungti prie ES moka savo gyvybėmis.

P. Porošenka džiaugėsi, kad Rygoje jam teko dalyvauti svarbiuose dvišaliuose susitikimuose, įskaitant susitikimą su Vokietijos kanclere Angela Merkel.

Europos Komisijos (EK) prezidentas Jean–Claude Junckeris penktadienį Rygoje pranešė, kad Gruzijai ir Ukrainai buvo įteiktas sąrašas reformų, kurias šalis vis dar turi įgyvendinti, jei nori įsivesti bevizį rėžimą. Per spaudos konferenciją EK vadovas nurodė, kad EK pateiks savo vertinimą dėl Gruzijos ir Ukrainos padarytos pažangos iki gruodžio 15 dienos.

Tuo metu Europos Vadovų Tarybos (EVT) prezidentas Donaldas Tuskas pareiškė, kad šis procesą turi patvirtinti EK ir visos 28 ES narės.

L. Linkevičius: Gruzija bevizio režimo su ES gali tikėtis jau kitais metais, Ukrainai gali tekti palaukti

Gruzija bevizio režimo su Europos Sąjunga (ES) gali tikėtis kitais metais, o Ukrainai jo dar teks palaukti dėl šalies rytuose vykstančio karo, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

„Mano požiūriu, Gruzija jau ir dabar pasiruošusi, bet kalbėkime apie kitus metus, vis tiek jau yra gana matomas horizontas. Pirmiausia Gruzija, bet taip pat ir Ukraina gali tikėtis pažangos artimiausiu metu“, – penktadienį pasibaigus ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimui Rygoje BNS sakė L. Linkevičius.

„Kai vyksta karas, ką gali prognozuoti. Ne tik nuo pačios Ukrainos priklauso situacija, nors ir nuo jos pačios priklauso daug“, – teigė ministras, paklaustas, kodėl sprendimai dėl bevizio režimo su Ukraina gali būti priimti vėliau.

Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, Rytų partnerystės susitikimo metu priimtoje deklaracijoje yra „padrąsinančių formuluočių“.

„Pripažintas tų partnerių, kurios nori priartėti prie Europos Sąjungos, europinis pasirinkimas, taip pat svarbu dėl bevizio režimo, yra tokie irgi gana pozityvūs pareiškimai vertinant Gruzijos ir Ukrainos nuveiktą darbą“, – sakė L. Linkevičius.

Jo teigimu, tai, kad deklaracijoje Rytų partnerystės šalims nėra aiškiai numatyta narystės ES perspektyva, nėra nusivylimas Lietuvai.

„Pažodžiui perspektyva nėra numatyta, bet tie, kurie teigia, jog deklaracijoje nieko konkretaus nėra, yra neteisūs, nes europinis pasirinkimas ir tie ketinimai yra pripažinti. Šalys nieko neslepia, jų tikslas ir yra įstoti į Europos Sąjungą“, – sakė L. Linkevičius.

„Įvertinus tą didžiulį spaudimą, karinius veiksmus Ukrainoje, aneksiją Gruzijoje ar spaudimą Moldovoje, yra pasiekta nemažai rezultatų“, – teigė jis.

ES ir šešių buvusių sovietinių respublikų viršūnių susitikimas ketvirtadienį ir penktadienį vyko Latvijos, kuri šiuo metu pirmininkauja Bendrijai, sostinėje. L. Linkevičiaus teigimu, „kelios šalys“ jau išreiškė norą organizuoti kitą viršūnių susitikimą po poros metų.

Rytų Europos studijų centro analitikas Linas Kojala sako, kad viršūnių susitikimo deklaracijoje pripažintas europinis pasirinkimas yra realistiškiausias variantas šiandieninėje politinėje situacijoje.

„Vertinant realistiškai, tai yra viskas, ko jos galėjo tikėtis (...) Ji iš Lietuvos perspektyvos vertintina taip pat pozityviai, nes Europos Sąjunga neatsitraukia, o tiesiog perduoda kamuoliuką Rytų Partnerystės šalims. Dabar jos turi konkrečiais darbais įrodyti, kad jos yra vertos narystės Europos Sąjungoje“, – BNS sakė L. Kojala.

Jis pritarė užsienio reikalų ministro L. Linkevičiui, kad Gruzija yra „labai arti“ bevizio režimo su ES, o Ukrainai siekti tokio režimo trukdo karas su Rusijos remiamais separatistais.

„Teoriškai jis yra įmanomas, bet praktiškai kyla tam tikrų sunkumų. Ukraina vis dar nekontroliuoja savo sienos dalies. Kol nėra išspręstas Ukrainos teritorinio vientisumo klausimas, natūralu, kad kils politinių abejonių, ar gali Europos Sąjunga įsipareigoti tokiu lygiu integruotis su tokia valstybe“, – kalbėjo politologas.

Rytų partnerystės programoje dalyvauja Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina. Rusija programą vertina kritiškai, siekdama išlaikyti savo įtaką buvusioms sovietinėms respublikoms.

Paskutinis Rytų partnerystės viršūnių susitikimas 2013 metų lapkritį vyko Vilniuje.

D. Tuskas: bevizio režimo Gruzijai ir Ukrainai politinės perspektyvos optimistiškos

Politinės nuotaikos dėl vizų liberalizavimo Gruzijos ir Ukrainos piliečiams, pradedant nuo 2016 metų, yra labai optimistiškos, sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas penktadienį per spaudos konferenciją po Rytų partnerystės viršūnių susitikimo Rygoje.

Jis nurodė, kad vizų liberalizavimui reikės pritarimo iš visų 28 ES valstybių, tačiau, anot jo, „daug žadantis signalas“ yra tai, kad visi Rygos susitikime dalyvavę premjerai ir prezidentai kalbėjo apie vizų liberalizavimo proceso svarbą.

„Politinė nuotaika, kai kalbama šia tema, yra atsakinga, bet labai, labai optimistiška“, – pasakė jis.

Latvijos ministrė pirmininkė Laimduota Straujuma pagyrė Gruziją ir Ukrainą, kad jos aktyviai stengiasi patenkinti visus kriterijus ir reikalavimus, kurių reikia norint panaikinti vizas. Jeigu Europos Komisija metų pabaigoje pareikš teigiamą nuomonę, Gruzija ir Ukraina galės džiaugtis beviziu režimu jau kitais metais, sakė ji.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude`as Junckeris pažymėjo, kad Gruzija ir Ukraina pastaraisiais mėnesiais padarė milžinišką pažangą. Jis pasakė šiandien pateikęs Gruzijos ir Ukrainos pareigūnams sąrašą sričių, kuriose dar reikia padirbėti.

„Komisija kitą savo vertinimą paskelbs apie gruodžio 15 dieną, tuomet Taryba priims sprendimą. Žiūriu labai optimistiškai į vizų režimo liberalizavimą Gruzijai ir Ukrainai“, – sakė J.-C. Junckeris.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...