captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rygos susitikimas: Lietuvos ir Švedijos raginimams ES nepasidavė

Likus kelioms valandoms iki Rytų partnerystės viršūnių susitikimo Rygoje pradžios, ES sutiko pripažinti europinius Ukrainos, Gruzijos ir Moldovos siekius.
F. Mogherinis ir J.-C. Junckeras, Reuters/Scanpix nuotr.
F. Mogherinis ir J.-C. Junckeras, Reuters/Scanpix nuotr.

Likus kelioms valandoms iki Rytų partnerystės viršūnių susitikimo Rygoje pradžios, ES sutiko pripažinti europinius Ukrainos, Gruzijos ir Moldovos siekius.

Ši formuluotė jau buvo deklaracijoje, paskelbtoje 2013 metais, po viršūnių susitikimo Vilniuje, bet nebuvo įtraukta į ankstesnes galutinės deklaracijos, kuri turi būti paskelbta šiandien, gegužės 22 d., versijas.

„Viršūnių susitikimo dalyvės pripažįsta suinteresuotųjų partnerių europinius siekius ir pasirinktą kryptį link Europos, kaip numatyta Asociacijos sutartyse“, – rašoma „EUobserver“ cituojamame dokumente. Turimos omenyje politinio ir prekybinio bendradarbiavimo sutarys, pasirašytos su trimis paminėtomis valstybėmis.

Ukraina, Gruzija ir Moldova primygtinai reikalavo konkretesnės formuluotės, ir dėl šio skirsnio kilusi diskusija kėlė grėsmę teigiamam viršūnių susitikimo rezultatui.

28 ES ambasadoriai susitarė dėl šio klausimo trečiadienį, „kad Rygoje nebebūtų diskusijų“, „EUobserver“ sakė ES diplomatas.

Švedija ir Lietuva ragino deklaracijoje įrašyti, kad ES pritaria trijų šalių europiniams siekiams, bet kitos ES šalys narės laikėsi nuomonės, kad geriau naudoti neutralesnį žodį „pripažįsta.“

Ši formuluotė toli gražu nereiškia greitos narystės perspektyvos, bet bent jau leis viršūnių susitikimo dalyvėms didžiuotis, kad susitikimas buvo sėkmingas.

Jungtinė Karalystė, kuri paprastai šiuo klausimu palaiko rytų šalis, šįkart nepasisakė už joms palankesnę formuluotę, nes nenorėjo, kad diskusija sutrikdytų viršūnių susitikimą, sakė diplomatas. Vokietija, kuriai kelia nerimą Rusijos reakcija, nusileido dėl tos pačios priežasties – ji norėjo, kad iki viršūnių susitikimo diskusijos baigtųsi.

ES sutiko šalims duoti teigiamą signalą vizų klausimu.

Viršūnių susitikimo deklaracijoje bus „šiltai pasveikintas Gruzijos ir Ukrainos progresas“, įgyvendinant priemones, kurių reikalauja ES, kad dviem minėtoms šalims galima būtų užtikrinti bevizį režimą.

Ankstesnėje deklaracijos versijoje ES tepaminėjo, kad laukia, kol Ukraina ir Gruzija įgyvendins priemones tokiose srityse, kaip kova su korupcija ar prekyba žmonėmis ir narkotikais.

F. Mogherini: susitikimas nesensacingas, bet svarbus

Susitikimas Rygoje nesensacingas, bet svarbus Bendrijos ir Rytų partnerystės programoje dalyvaujančių šalių gyventojams, pareiškė ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini.

Penktadienį Rygoje ji žurnalistams sakė, jog tai yra pirmasis naujos eros viršūnių susitikimas, vykstantis ES pasirašius asociacijos susitarimus su trimis šalimis – Ukraina, Gruzija bei Moldova, ir sustiprinus bendradarbiavimą su Baltarusija, Armėnija ir Azerbaidžanu, o tai naudinga ir Bendrijos, ir Rytų partnerystės šalių gyventojams.

„Šiandien palaikome reguliarius darbinius santykius su rytinėmis partnerėmis. (Viršūnių susitikimas) nėra sensacingas, bet svarbus ir ES, ir Rytų partnerystės šalių gyventojams. Tai bus gera diena ES ir Rytų partnerystei“, – sakė F.Mogherini.

D. Grybauskaitė: pažadai Rytų partnerėms yra pakankami

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad pažadai Rytų partnerėms yra pakankami, nors Vakarai ir neįsipareigoja ateityje jų priimti į ES.

„Aš manau, kad perspektyva yra pakankama, nes procesas yra ilgas. Dabar žadėti, kas įvyks gal po penkių, gal po dešimties metų, niekas nežino ir nereikia spėlioti“, – žurnalistams Latvijos sostinėje Rygoje sakė prezidentė.

„Visos šalys, kurios nori tapti europietiškomis, tokiomis ir bus. Viskas priklauso nuo tautų valios, vyriausybių pasirengimo daryti reformas, siekti demokratijos, teisėsaugos reformų, užtikrinti žmogaus teises. Jeigu šį namų darbą, kaip mes atlikome, atliks ir šios šalys, jos visada bus laukiamos, nes Europa yra atvira“, – kalbėjo D.Grybauskaitė.

Aktyviausiai glaudesnių ryšių su ES siekia Moldova, Gruzija ir Ukraina. Armėnija ir Baltarusija dalyvauja Rusijos vadovaujamame Eurazijos sąjungos projekte, o Azerbaidžanas siekia išskirtinio statuso.

Prezidentės teigimu, atsiradę skirtumai yra natūrali raida.

„Tarp šešių Rytų partnerių jau atsirado skirtumai, tai natūralu, laikas keičiasi, sprendimai po Vilniaus susitikimo per dvejus metus pasikeitė. Turime dvi šalis, kurios yra Muitų sąjungoje, tai reiškia, kad Rytų partnerystė išliks kaip programa, kaip galimybė bendrauti su Europa, bet procesai, greitis, kokybė keisis su tomis šalimis, kurios yra Muitų sąjungoje, ir visiškai skirtingas pagreitis bus su tomis šalimis, kurios siekia ir suartėjimo, ir asociacijos, ir ateityje narystės“, – kalbėjo Lietuvos vadovė.

Prieš susitikimą Rygoje Lietuva ir kitos Rytų  partnerystės programos rėmėjos siekė, kad baigiamojoje deklaracijoje būtų aiškiai įtvirtinta narystės Europos Sąjungoje perspektyva, bet tam nepritarė didžiosios Vakarų Europos šalys.

Potencialia paskata Rytų  partnerystės šalims gali tapti bevizis režimas su 28 nares turinčia Europos Sąjunga. Moldova tokią sutartį jau sudarė praeitais metais, bet to dar neužsitikrino Gruzija ir Ukraina.

A. Merkel tikisi bendros pozicijos dėl šalių teritorinio vientisumo

Vokietijos kanclerė Angela Merkel tikisi, kad Rytų partnerystės viršūnių susitikime Rygoje bus parengta bendra pozicija dėl šalių teritorinio vientisumo, praneša UNN.

Ji tai pareiškė penktadienį atvykusi į susitikimo plenarinę sesiją.

Pasak A. Merkel, susitarta, kad metų pabaigoje EK vėl įvertins bevizio režimo įvedimo Gruzijai ir Ukrainai perspektyvas.

„Konsultacijos Rygoje vyksta labai sklandžiai, ir mes galėsime suderinti bendrą komunikatą, kuriame pirmiausia pabrėžiama, kad kiekvienos šalies teritorinis vientisumas turi būti apgintas“, – sakė ji žurnalistams. Vokietijos kanclerė pridūrė, jog „tai bendra Rytų partnerystės valstybių pozicija“.

„Ukrainai ir Gruzijai taip pat svarbu, kad pasiektas savitarpio supratimas perėjimo prie bevizio režimo klausimu“, – pažymėjo A. Merkel. Ji pabrėžė, kad šios „šalys dar turi realizuoti kai kurias priemones“.

„EK metų pabaigoje vėl analizuos, ar sėkmingai realizuojamos šios priemonės, ir jeigu taip, tai tada bus apibrėžta bevizio režimo perspektyva“, – pareiškė Vokietijos vyriausybės vadovė.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...