captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rygos viršūnių susitikime laukia „sunkios“ derybos

Europos Sąjungos (ES) lyderiai ketvirtadienį pradės įtemptą viršūnių susitikimą su kaimyninėmis buvusiomis Sovietų Sąjungos respublikomis, kurį temdys besitęsianti konfrontacija su Rusija, išprovokuota ankstesnio to paties formato susitikimo, įvykusio prieš pusantrų metų.
D. Tuskas, S. Kharchenko/Sipa USA/Scanpix nuotr.
D. Tuskas, S. Kharchenko/Sipa USA/Scanpix nuotr.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai ketvirtadienį pradės įtemptą viršūnių susitikimą su kaimyninėmis buvusiomis Sovietų Sąjungos respublikomis, kurį temdys besitęsianti konfrontacija su Rusija, išprovokuota ankstesnio to paties formato susitikimo, įvykusio prieš pusantrų metų.

Nesutarimai dėl konflikto Ukrainoje ir ES nenoras pasiūlyti šešioms Rytų partnerystės programoje dalyvaujančioms valstybėms konkrečias narystės Bendrijos bloke perspektyvas trukdė parengti bendro pranešimo, kurį ketinama penktadienį paskelbti Rygoje, juodraštį, sakė diplomatai.

„Šios derybos nebus lengvos“, – perspėjo vienas ES diplomatas po pasitarimo Briuselyje dėl komunikato juodraščio, kuris ketvirtadienio vakarą dar bus derinamas Latvijoje per Bendrijos, Ukrainos, Gruzijos, Moldovos, Armėnijos, Azerbaidžano ir Baltarusijos užsienio reikalų ministrų susitikimą.

Pasak diplomato, viršūnių susitikimo sėkmė priklausys nuo to, kaip lyderiai „pasuks“ gana kuklias, daugiausiai technines susitarimo sąlygas – „ir kaip tai bus suprasta Maskvoje“.

Armėnija ir Baltarusija atsisakė pasirašyti bet kokį pareiškimą, kuriame Rusijos įvykdyta Ukrainai priklausančio Krymo aneksija būtų vadinama neteisėtu žingsniu, o ES diplomatai sakė, kad jiems bus pateikta kompromisinė teksto versija.

Pranešime bus pabrėžiama, kad ES smerkia padėtį Kryme, bet taip pat bus paminėta programos partnerių pozicija per balsavimą Jungtinėse Tautose šiuo klausimu pernai kovą, kai Armėnija ir Baltarusija palaikė Maskvos veiksmus.

ES prieš šešerius metus pradėjo Rytų partnerystės programą, siūlančią jos narėms prekybos lengvatų bei kitokios pagalbos ir turinčią paskatinti stabilios demokratijos plėtrą prie Bendrijos rytinių sienų. Tačiau Europą apėmė didžiausia politinė krizė nuo Šaltojo karo laikų dėl įvykių virtinės, kuri prasidėjo, kai Ukrainai buvo pasiūlyta pasirašyti asociacijos ir prekybos sutartį su ES per viršūnių susitikimą Vilniuje 2013 metų lapkritį.

Kremlius tą žingsnį interpretavo kaip geopolitinį gambitą, Vakarų šalims siekiant palenkti į savo pusę Kijevą, kuris po Sovietų Sąjungos subyrėjimo išsaugojo glaudžius ryšius su Maskva.

Tuomečiam Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui paskutinę minutę atsisakius pasirašyti tą sutartį per viršūnių susitikimą Vilniuje, į Kijevo gatves išėjo provakarietiški protestuotojai. Tie protestai peraugo į kruviną Maidano revoliuciją, kurią Rusija įvardijo fašistiniu perversmu, ir panaudojo ją kaip dingstį aneksuoti Krymą bei teikti pagalbą prorusiškiems separatistams Ukrainos rytuose.

Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas ES pastangas stiprinti ryšius su rytinėmis kaimynėmis laiko senų Maskvos priešininkų mėginimu pažaboti stiprėjančią Rusiją, o Bendrija dabar mėgina sumažinti Rytų partnerystės projekto ambicijas, bet nenusigręžti nuo savo neturtingų partnerių.

Be to, ES ieško galimybių užbaigti konfliktą Ukrainoje, kuris jau nusinešė tūkstančius žmonių gyvybių ir paskatino abipuses Vakarų šalių ir Rusijos sankcijas.

Rusijos įspėjimas

Briuselyje antradienį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sakė, jog reikalaus Bendrijos lyderių laikytis savo pažadų, kad Rytų partnerystės programa nepakenks Rusijos interesams „artimajame užsienyje“, kur, beje, Maskva 2008-aisiais kariavo su Gruzija.

„Mėginimai vaizduoti viską taip, tarsi „esate arba su mumis, arba prieš mus“ , yra nulinės sumos žaidimas, duodantis nepageidaujamų rezultatų“, – sakė ministras ir pridūrė, kad nori Rygoje pamatyti veiksmus, kurie išsklaidytų Maskvos būgštavimus.

Prieš Rygos viršūnių susitikimą Briuselyje įvykusiame trumpame pokalbyje su žurnalistais aukštas ES pareigūnas labai stengėsi pabrėžti laimėjimus įgyvendinant Rytų partnerystės programą, kurie buvo pasiekti per laikotarpį nuo pastarojo susitikimo Vilniuje 2013 metais. Jis, be kita ko, priminė, kad pernai pavasarį Moldovos piliečiams buvo įvestas bevizis režimas.

„Po Vilniaus dramos tai bus viršūnių susitikimas, kuris parodys, jog, nepaisant visų negatyvių įvykių, kurie nutiko, politika veikia ir piliečiai jaučia jos rezultatus“, – sakė pareigūnas.

Viršūnių susitikimo pirmininkas, Europos Vadovų Tarybos prezidentas Donaldas Tuskas sakė, kad Ukraina, Gruzija ir Moldova, kurių vyriausybės siekia, kad jų šalys prisijungtų prie ES ir bendradarbiautų su NATO, nes tai padėtų apsisaugoti nuo Rusijos grėsmės, turi teisę į „europinę svajonę“.

Tačiau interviu Laisvosios Europos radijui buvęs Lenkijos premjeras taip pat pažymėjo, kad šios šalys neturėtų tikėtis greito įstojimo į demokratinių valstybių klubą, prie kurio Lenkija ir kitos buvusios komunistinės valstybės prisijungė 2004-aisiais.

„Mūsų pareiga – ne švaistytis tuščiais pažadais apie tai, kas bus įmanoma tik ryt ar poryt, o parodyti kelią į Europą“, – sakė D. Tuskas.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...