captcha

Jūsų klausimas priimtas

Politologas: Rytų partnerystės viršūnių susitikime ryžtingi sprendimai nebus priimti

Ketvirtadienį Rygoje prasidėsiančiame aukščiausio lygio Rytų partnerystės viršūnių susitikime bus daugiau kalbama ir svarstoma, bet dėl įtemptos geopolitinės padėties konkretūs sprendimai nebus priimami. Taip teigia Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas politologas Vadimas Volovojus.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Ketvirtadienį Rygoje prasidėsiančiame aukščiausio lygio Rytų partnerystės viršūnių susitikime bus daugiau kalbama ir svarstoma, bet dėl įtemptos geopolitinės padėties konkretūs sprendimai nebus priimami. Taip teigia Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas politologas Vadimas Volovojus.

„Nesitikėčiau kažkokių apčiuopiamų rezultatų, nes kontekstas yra per daug įtemptas. Vargu ar Europa, šiuo metu ieškanti dialogo su Rusija galimybių, norės imtis kažko ryžtingo. Galbūt bus padaryti simboliniai žingsniai, bet vargu ar bus imtasi labai ryškių žingsnių, kurie supykdytų Rusiją“, – LRT Radijui tvirtina politologas.

A. Lukašenka į Rygą neatvyks

Anot LRT bendradarbio Latvijoje Arūno Vaikučio, dar tik pradėjusi pirmininkauti Europos Sąjungai (ES), Latvija paskelbė tikslą – su visomis šešiomis buvusiomis sovietinėmis respublikomis, priklausančiomis Rytų partnerystės blokui, dirbti atskirai, o ne kartu.

„Kalbant apie Ukrainą, Gruziją ir Moldovą, viskas daugmaž aišku – šios šalys jau neslepia savo europietiškos orientacijos. Kaip pabrėžiama ir Latvijoje, vis daugiau problemų kelia Azerbaidžanas ir Armėnija, nes tebevyksta šių šalių konfliktas dėl Kalnų Karabacho. Žinoma, daug nežinomųjų yra dėl Baltarusijos. Visi šie klausimai bus aptarti Rygoje“, – tvirtina A. Vaikutis.

Jo teigimu, buvo daug ginčytasi, ar į susitikimą Rygoje kviesti Baltarusijos prezidentą Aleksandrą Lukašenką. Po ilgų diskusijų nespręsta kviesti ne politikus, bet kvietimus išsiųsti konkrečioms valstybėms.

„Tegu pačios šalys sprendžia, kas joms atstovaus Rygoje. Toks kvietimas buvo išsiųstas ir į Baltarusiją, bet, kaip dabar aiškėja, A. Lukašenka tikrai neatvyks į Rygą. Vietoje savęs jis, matyt, atsiųs aukšto rango pareigūną. [...] Kol kas tai yra galutinė informacija. Žinoma, niekas neatmeta galimybės, kad daug kas gali keistis, tačiau iki šiol buvo skelbiama – A. Lukašenka į Rygą neatvyks“, – nurodo A. Vaikutis.

Politologas: Europa klystų, vėl pradėjusi žaisti su A. Lukašenka

Pasak V. Volovojaus, Baltarusija Latvijai ir visai Europai yra svarbi kaip prekybos partnerė, tačiau šią padėtį reikėtų vertinti santykių su Rusija kontekste. Politologas atkreipia dėmesį, kad A. Lukašenka pastaruoju metu pradėjo demonstruoti nepriklausomą politiką nuo Maskvos.

„Galbūt Europa vėl pajuto, kad gal galima A. Lukašenką pervilioti į savo pusę, bet istorija ne kartą rodė, jog tai – tik diktatoriaus žaidimas, siekiant sau naudos. Iš esmės Europa klystų, jei vėl bandytų pradėti žaisti su A. Lukašenka. Tai, kad jis neatvyks, o vietoj savęs atsiųs pareigūną, yra suprantama“, – įsitikinęs V. Volovojus.

Jis prideda, kad, nors Baltarusijos prezidentas demonstruoja nepriklausomybę nuo Rusijos, mažai tikėtina, jog jis išdrįstų pykdyti Maskvą, nes Kremlius neslepia Rytų partnerystės programą vertinantis kaip Europos strategiją atplėšti minėtas valstybes nuo Rusijos. Dėl tokių vyraujančių santykių su Rusija V. Volovojus teigia nesitikintis, kad Rygoje bus priimti kokie nors konkretūs sprendimai.

„Nesitikėčiau kažkokių apčiuopiamų rezultatų, nes kontekstas yra per daug įtemptas. Vargu ar Europa, šiuo metu ieškanti dialogo su Rusija galimybių, norės imtis kažko ryžtingo. Galbūt bus padaryti simboliniai žingsniai, bet vargu ar bus imtasi labai ryškių žingsnių, kurie supykdytų Rusiją“, – LRT Radijui tvirtina politologas.

Keliaujantiems į Rygą reikėtų pasiruošti galimiems nepatogumams

A. Vaikutis tikina, kad ES pirmininkaujanti Latvija bandė įtraukti Rusiją į demokratijos procesus, tačiau, kaip yra pabrėžęs Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rimkevičius, tai sekėsi sunkiai. Kaip minėjo ir V. Volovojus, Rusija neslepia savo priešiškumo Rytų partnerystės blokui.

„Latvija, kaip pirmininkaujanti ES šalis, yra ne kartą pareiškusi – Rytų partnerystės blokas nėra nukreiptas prieš Rusiją, tiesiog norima glaudesnio bendradarbiavimo su konkrečiomis šalimis, jokiu būdu nenorima pakenkti kokiai nors kitai valstybei. Tačiau, kaip pabrėžia Latvijos atstovai, Rusija, matyt, tokių argumentų negirdi arba nenori girdėti, todėl tam tikras priešiškumas vis tiek išlieka“, – pabrėžia A. Vaikutis.

Jo teigimu, Rygos gatvėse šiuo metu yra gausu plakatų, žiniasklaidos priemonėse platinama informacija, kad ketvirtadienį ir penktadienį įvyks didelis renginys, todėl tiek Latvijos gyventojams, tiek turistams derėtų pasiruošti galimiems nepatogumams – bus taikomi transporto eismo apribojimai.

Planuojančius skristi iš Rygos oro uosto A. Vaikutis perspėja – į oro uostą derėtų atvykti likus 3–4 valandoms iki skrydžio, nes gali būti didelių transporto kamščių, o dėl automobilių judėjimo apribojimų bus sunkiau patekti į oro uostą. Be to, oro uoste bus taikomas griežtesnis keleivių patikrinimas, todėl ši procedūra užtruks ilgiau.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close