captcha

Jūsų klausimas priimtas

JAV Atstovų Rūmai priėmė teisės aktą, uždraudžiantį masinį pokalbių klausymąsi

 JAV Atstovų Rūmai trečiadienį balsavo už tai, kad Nacionalinio saugumo agentūra (NSA) liautųsi masiškai rinkti duomenis apie milijonų amerikiečių pokalbius telefonu – po to, kai šią prieštaringai vertinamą programą 2013 metais paviešino buvęs žvalgybos kontraktininkas Edwardas Snowdenas.
Dalis JAV nacioonalinio saugumo agentūros pasiklausymo įrangos. Reuters/Scanpix nuotr.
Dalis JAV nacioonalinio saugumo agentūros pasiklausymo įrangos. Reuters/Scanpix nuotr.

 JAV Atstovų Rūmai trečiadienį balsavo už tai, kad Nacionalinio saugumo agentūra (NSA) liautųsi masiškai rinkti duomenis apie milijonų amerikiečių pokalbius telefonu – po to, kai šią prieštaringai vertinamą programą 2013 metais paviešino buvęs žvalgybos kontraktininkas Edwardas Snowdenas.

„JAV laisvės aktas“ laikomas dideliu teisės į privatumą ir pilietinių teisių gynėjų laimėjimu. Baltieji rūmai palaiko šią reformą, sakydami, kas naujasis įstatymas apsaugo privatumą, išlaikydamas esminius nacionalinio saugumo tarnybų įgaliojimus.

Dabar šis teisės aktas bus perduotas tvirtinti Senatui, kur tvyro ppriešprieša tarp reformos šalininkų ir palaikančiųjų žvalgybos bendruomenę, aštrėjanti dėl perspėjimų, jog džihadistų judėjimo „Islamo valstybės“ (IS) vis išmaniau naudojasi kibernetinio karo priemonėmis.

Kairiųjų pažiūrų liberalai ir prisiekę konservatoriai, kurių pozicijos svarstant svarbius teisės aktų projektus dažnai būna priešingos, šįkart susivienijo prieš NSA vykdomą šnipinėjimą šalies viduje.

Teisės aktas, kuriame dėmesys sutelktas į žmonės Jungtinėse Valstijose, o ne užsienyje, pakeis kai kuriuos prieštaringai vertinamus straipsnius „JAV patriotiniame akte“, kuris buvo priimtas po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro atakų ir kurio galiojimo terminas sukaks birželio 1 dieną.

Naujame teisės akte NSA uždraudžiama masiškai rinkti telefoninių pokalbių duomenis, tokius kaip telefonų numeriai, skambučių laikas ir trukmė, taip pat kitus elektroninius duomenis, tokius kaip informacija apie susirašinėjimą elektroniniais laiškais ir tinklalapių adresai.

„Amerikiečių laisvė ir Amerikos saugumas gali sugyventi, – sakė Atstovų Rūmų teisės komiteto pirmininkas Bobas Goodlatte`as, kuris balsavo už šį teisės aktą. – Tos fundamentalios sampratos nėra viena kitą paneigiančios.“

Ši reforma panaikina galimybę vykdyti masinį duomenų rinkimą, kurį leidžia Patriotinio akto 215-asis straipsnis. Vietoje jo įvedama siauresnė programa, leidžianti žvalgybos agentūroms rinkti duomenis apie konkrečius asmenis ir grupes, bet tik gavus slaptojo nacionalinio saugumo teismo FISA leidimą.

Masinis duomenų rinkimas buvo vykdomas visiškai slapta po 2001 metų, o nuo 2006-ųjų – prižiūrinti FISA. Šią programą nuolat atnaujindavo tiek ankstesnio prezidento George`o W. Busho, tiek dabartinio šalies vadovo Baracko Obamos administracijos.

Remdamasi Patriotinio akto 215-uoju straipsniu, vyriausybė kaupdavo surinktus duomenis. Pagal naująją tvarką tuos duomenis privalės išsaugoti telekomunikacijų ir kitos bendrovės, bet prieigą žvalgybos agentūroms jos suteiks tik teismo nurodymu. Šis balsavimas įvyko praėjus savaitei po to, kai JAV apeliacinis teismas nutarė, jog masinis duomenų rinkimas viršija Kongreso nustatytus įgaliojimus.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...