captcha

Jūsų klausimas priimtas

D. Camerono karjera – ant plauko, net jei laimėtų rinkimus

Davidas Cameronas yra populiariausias Didžiosios Britanijos politinės partijos lyderis, o jo Konservatorių partijos ekonomikos politika palankiausiai vertinama žmonių, nes padėjo ją atgaivinti. Tačiau nepriklausomai nuo to, kaip baigsis ketvirtadienį vykstantys visuotiniai rinkimai, kurie yra labiausiai įtempti per kelis dešimtmečius, D. Camerono karjera kybo ant plono plauko.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Davidas Cameronas yra populiariausias Didžiosios Britanijos politinės partijos lyderis, o jo Konservatorių partijos ekonomikos politika palankiausiai vertinama žmonių, nes padėjo ją atgaivinti. Tačiau nepriklausomai nuo to, kaip baigsis ketvirtadienį vykstantys visuotiniai rinkimai, kurie yra labiausiai įtempti per kelis dešimtmečius, D. Camerono karjera kybo ant plono plauko.

Jei premjero partija pralaimės, ji bus iškart baigta. Tačiau net iškovojęs pergalę, bet neužsitikrinęs absoliučios daugumos, o viešosios nuomonės apklausos rodo, kad jos negaus nė viena politinė jėga, D. Cameronas savo partijoje, garsėjančioje negailestingumu, gali netrukus sulaukti bandymų pašalinti jį iš lyderio posto.

D. Cameronas, karaliaus Vilhelmo IV palikuonis, kuris atėjo į valdžią 2010 metais, sudaręs koaliciją su centro kairiaisiais liberalais demokratais, sako, jog nori likti valdžioje dar vieną penkerių metų kadenciją, kad „baigtų darbą“ sprendžiant ekonomikos problemas. Jis taip pat ketina organizuoti referendumą dėl šalies narystės Europos Sąjungoje, kuris, kaip viliasi premjeras, numaldytų euroskeptiškas nuotaikas šalyje ir jo partijoje.

Tačiau jei jam nepavyks pasiekti, kad konservatoriai būtų perrinkti ir pirmąkart per 23 metus turėtų absoliučią daugumą Bendruomenių Rūmuose, D. Cameronui gali iškilti rimtų kliūčių išdirbti visą kadenciją.

„Konservatoriai yra dideli kietasprandžiai, – naujienų agentūrai „Reuters“ sakė Greigas Bakeris, buvęs konservatorių aparato darbuotojas, dabar vadovaujantis ryšių su visuomene agentūrai „Guide“. – Jei Cameronas galės suteikti jiems ministrų portfelius, jis liks po rinkimų. Tačiau jo ilgalaikės perspektyvos labai niūrios. Ši partija niekada jo nemėgo“.

Timas Bale`as, parašęs knygą apie Konservatorių partijos istoriją, sako, kad D. Cameronui nebus saldu partijoje net ir tuo atveju, jei jis po rinkimų grįš į Dauning Stritą.

„Jei jis sugebės likti Dauning Strite, manau, jie kelioms savaitėms paliks jį ramybėje, – sakė T. Bale`as. – Vėliau gali būti sunku.“

Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad, nors 48 metų D. Cameronas išsiskiria savo privilegijuota kilme, rinkėjams jis iš esmės patinka.

D. Cameronas, turtingo biržos maklerio sūnus, įgijo išsilavinimą prestižiniame Itono koledže, britų valstybininkų lopšiu dažnai vadinamoje mokslo įstaigoje, kurioje mokėsi ir princai Williamas bei Harry.

Vėliau jis studijavo Oksfordo universitete, kurį baigė aukščiausiais įvertinimais, ir vedė moterį, kurios vienas iš protėvių yra kitas Anglijos karalius – Karolis II.

Šalyje, kur itin paisoma luomų, tai erzina kai kuriuos britus, kurie kaltina premjerą, jog jis nėra pajėgus suvokti eilinių žmonių problemų.

Kartą vienas tiesmukumu garsėjantis torių įstatymų leidėjas pavadino premjerą ir jo finansų ministrą „dviem auksiniais berniukais, nežinančiais, kiek kainuoja pienas“. Tuo metu opozicijai priklausantys įstatymų leidėjai ir dalis žiniasklaidos lygina su Flešmenu – išgalvotu XIX amžiaus anglų aukštuomenės literatūros antiherojumi.

Svarbiausias pasiekimas, kuriuo garsiai didžiuojasi D. Cameronas, yra tai, kad jis prikėlė ekonomiką iš gilaus nuosmukio ir pasiekė vieną sparčiausių augimų tarp išsivysčiusių šalių. Tačiau realusis darbo užmokestis dar tik pradeda augti ir daug rinkėjų sako nepajutę atsigavimo.

„Atgrasi partija“

Silpnąja D. Camerono vieta galbūt galima laikyti tai, kad jam nepavyko išsklaidyti kai kurių rinkėjų įsitikinimo, kad jis vadovauja „atgrasiajai partijai“ – šį apibūdinimą pirmą kartą prieš daugiau nei dešimtmetį pavartojo viena iš jo ministrų Theresa May, ragindama partiją būti labiau inkliuzyvia.

Kai partiją trejus rinkimus iš eilės sutriuškino Tonio Blairo vadovaujami leiboristai, nemažai konservatorių kalbėjo, jog prie šių nesėkmių prisidėjo tai, kad partija turi skurstantiems visuomenės nariams abejingos, su stambiuoju verslu glaudžiai susijusios ir homoseksualams bei etninėms mažumoms netolerantiškos partijos reputaciją.

2005-aisiais konservatorių lyderių tapęs D. Cameronas ėmėsi žingsnių tai keisti. Jis ėmė kalbėti apie aplinką ir „Didžiąją visuomenę“ (Big Society), kurioje bendruomenėms būtų suteikta daugiau galių. Vadovaudamas vyriausybei ji įteisino homoseksualių asmenų santuokas, padidino užsienio pagalbą ir paskyrė kabineto nare pirmąją musulmonę moterį.

Tačiau pastangas keisti partijos įvaizdį, kad ji atrodytų draugiškesnė visuomenei, stabdė jo politika kovojant su „paveldėtu“ biudžeto deficitu, kuris buvo didžiausias nuo Antrojo pasaulinio karo. Kad jį sumažintų, D. Cameronas pasiekė, jog būtų apkarpytas socialinės sferos finansavimas, o tai, pasak opozicinės Leiboristų partijos, privertė socialiai labiausiai pažeidžiamus gyventojus mokėti už tai, kad būtų iškuopta tai, ką pridirbo turtuoliai bankininkai.

D. Cameronas sako, jog ėmėsi kitų priemonių padėti mažai uždirbantiems gyventojams, visų pirma pakėlė pajamų mokesčio slenkstį, padidino minimalią algą, prižiūrėjo, kaip buvo sukurta 2 mln. naujų darbo vietų, ir skyrė žmonėms valstybės pagalbą pirmam gyvenamajam būstui įsigyti.

Tačiau sprendimas sumažinti būsto nuomos pašalpos asmenims, gyvenantiems butuose, kuriuose yra daugiau miegamųjų nei leistina pagal gyventojų skaičių, leiboristų pramintas „miegamojo mokesčiu“, pasak kritikų, tapo D. Camerono kietaširdiško požiūrio į skurstančiuosius simboliu.

Visuomenės nuomonės tyrimai parodė, kad socialinių išmokų apkarpymas vis dėlto sulaukė teigiamo įvertinimo iš rinkėjų, besipiktinančių žmonėmis, kurie buvo pavaizduoti kaip tingūs parazitai virtinėje televizijos laidų, pro padidinamąjį stiklą parodžiusių „Išmokų ir lengvatų Britaniją“.

Staigus įvaizdžio posūkis

Spaudžiamas savo partijos dešiniojo sparno, D. Cameronas, taip pat atsižvelgdamas į euroskeptiškos Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos (UKIP) stiprėjimą, sutelkė dėmesį į konservatoriams tradiciškai rūpimus klausimus, dėl ko buvo apkaltintas prisitaikėliškumu.

Visuomenėje didėjant nepalankumui imigrantams, premjeras sugriežtino retoriką ir pasiekė, kad būtų sunkiau imigruoti ne ES šalių piliečiams.

Nors D. Cameronas sakė norintis, kad Britanija liktų Europos Sąjungoje, jis pažadėjo 2017 metais surengti referendumą dėl pasitraukimo iš Bendrijos, jeigu būtų perrinktas. Tas pareiškimas sukėlė nerimą daliai verslo bendruomenės, tradiciškai palaikančios konservatorius, bet nenorinčius, kad jų šalis paliktų ES.

D. Cameronas atsisakė savo miglotos „Didžiosios visuomenės“ koncepcijos, o jo ankstyvasis entuziastingas palaikymas žaliajai politikai išblėso. Pasak vieno premjero padėjėjo, jis nurodė savo pavaldiniams „atsikratyti viso žaliojo šlamšto“, įskaitant vyriausybės nustatytą ekologinį mokestį, iš kurio buvo finansuojami aplinkosaugos projektai.

Pasaulio arenoje Britanijos premjeras pastaruoju metu taip pat reiškėsi vangiau. 2011 metais jis palaikė dalyvavimą NATO vadovaujamoje aviacijos kampanijoje, padėjusioje nuversti Libijos autoritarinį lyderį Muamarą Kadhafį. Nuo tada Britanijos karinis ir diplomatinis vaidmuo mažėjo.

2013 metais parlamentas netikėtai atmetė D. Camerono pasiūlymą pradėti aviacijos smūgius prieš Sirijos vyriausybės taikinius, o tas sprendimas žymėjo faktinę aktyvių jo užsienio politikos ambicijų pabaigą.

Pastaruoju metu sklido kalbos apie galimą pamainą D. Cameronui, o tarp tikėtinų pretendentų minima Th. May, charizmatiškas Londono meras Borisas Johnsonas, premjero politiką aktyviai palaikantis finansų ministras George`as Osborne`as ir kultūros ministras Sajidas Javidas.

Praeitą penktadienį D. Cameronas padarė kalbos riktą, kuris, anot jo oponentų, atskleidžia, kad premjerui jo asmeniniai reikalai svarbesni negu visos šalies likimas. D. Cameronas pareiškė, kad artėjantys rinkimai yra „lemiantys karjerą“ – ir, be abejo, neklydo.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...