captcha

Jūsų klausimas priimtas

Nerimas dėl rusų invazijos – ne tik Donbase: atmesti nebegalima nieko

Balandžio 16 dieną prie Odesos administracijos pastato trys vyresnio amžiaus vyrai, teigę, kad priklauso vietos Komunistų partijai, išskleidė raudoną vėliavą su pjautuvu ir kūju. Taip jie protestavo prieš Ukrainos nacionalinį įstatymą, draudžiantį sovietinius simbolius, rašo newsweek.com.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Balandžio 16 dieną prie Odesos administracijos pastato trys vyresnio amžiaus vyrai, teigę, kad priklauso vietos Komunistų partijai, išskleidė raudoną vėliavą su pjautuvu ir kūju. Taip jie protestavo prieš Ukrainos nacionalinį įstatymą, draudžiantį sovietinius simbolius, rašo newsweek.com.

Netoliese miesto savivaldybę gynybiniu žiedu apsupo policija ir vietos sukarintų grupuočių padaliniai. Pasigirdus grasinimams protestuoti prieš būsimus savivaldybės tarybos balsavimus, į pagalbą buvo pasitelktas teisėsaugos jėgų pastiprinimas: politikai būgštavo, kad gali suaktyvėti rusenantis šio miesto prorusiškų separatistų judėjimas.

Išskleidus sovietinę vėliavą, policija nedelsiant ėmėsi veiksmų. Po kelių minučių ginčų trys Komunistų partijos nariai taikiai nusileido ir susivyniojo vėliavą.

„Vėliavos slėpimas nekeičia mūsų įsitikinimų, – sakė vienas iš vyrų, kruopščiai lankstydamas vėliavą. – Mes vis tiek esame komunistai“. Jie atsisakė pasakyti savo pavardes, bet du iš jų tvirtino esantys Raudonosios armijos veteranai.

Tarp policijos ir vietos agitatorių įvyko keli susistumdymai ir bent vienas iš jų buvo sulaikytas, bet didelio masto smurto nebuvo užfiksuota. Iki vakaro policija ir minios žmonių išsiskirstė ir aikštę prie rotušės vėl okupavo vežimėlius stumdančios motinos ir paaugliai, atliekantys triukus su savo BMX dviračiais.

Atrodo, kad gyvenimas šiame turistų pamėgtame Juodosios jūros uostamiestyje, esančiame už daugiau kaip 600 km nuo Ukrainos konflikto fronto linijų, tęsiasi, kaip įprastai. Tačiau nemažai gyventojų būgštauja, kad bet kuriuo metu gali prasiveržti prorusiškas sukilimas, galintis paskatinti Rusiją įvesti maždaug 2500 rusų karių, dislokuotų netoliese esančiame, atsiskyrusiame Moldovos Padniestrės regione.

„Tik maždaug 20 proc. Odesos palaiko Rusiją“, – sakė praėjusį savaitgalį Odesos centre sargybą ėjęs Dešiniojo sektoriaus karys, prisistatęs pravarde „Maverikas“. – Tačiau to pakanka, kad kiltų rimtos problemos“.

Didieji Ukrainos konflikto mūšiai daugiausia vyko miestuose ir gyvenvietėse, priklausančiose Donbasui – pietrytinei Ukrainos teritorijai palei sieną su Rusija, kur, nepaisant vasario 12 dieną paskelbtų paliaubų, kovos vyksta kiekvieną dieną.

Tačiau vienerius metus trunkantis konfliktas sukėlė terorizmo bei smurto bangą ir už Donbaso ribų.

Visa šalis yra ties riba, ypač Charkovas, Dniepropetrovskas ir Odesa (atitinkamai antrasis, ketvirtasis ir trečiasis pagal dydį Ukrainos miestai). Pernai jiems visiems pavyko sulaikyti separatistų maištus.

Kai kurie Ukrainos pareigūnai ir žiniasklaida tvirtina, kad atakų banga yra Rusijos remiama operacija, kuria siekiama destabilizuoti porevoliucinę Ukrainos vyriausybę.

„Šie trys miestai, ypač Charkovas ir Odesa, yra pažeidžiamiausi“, – sakė Razumkovo centro – Ukrainos mokslinių tyrimų organizacijos – direktorius Oleksejus Melnikas.

„Beveik kiekvienoje teroristinėje atakoje galima įžvelgti aiškų Rusijos vaidmenį, – pridūrė jis. – Pagrindinis Rusijos Federacijos tikslas yra tarptautinei bendruomenei ir savo pačios visuomenei parodyti, kad Ukraina yra žlugusi valstybė, kad jos vyriausybė yra neteisėta ir kad dauguma ukrainiečių remia fašizmo ideologiją“.

Minimus tris miestus juosia kariniai patikrinimo postai. Į mažesnius miestus atgabentas kariuomenės turtas, o nedirbama žemė saugo transportavimo maršrutus ir tokius strateginius objektus kaip tiltai ir komunaliniai įrengimai.

Vietos pareigūnai ir gyventojai teigia, kad separatistų grėsmė nebuvo pažabota ir liko snaudžianti. Ir kol iš konflikto vietovių sunkiasi ginklai bei kariai, o vienerius metus trunkantis karas didina prorusiškų separatistų ideologinį įkarštį (dauguma jų dabar turi mūšių patirties, taip pat yra apmokyti Rusijos kariuomenės ir turi ginklų), naujo maištavimo ir teroristinių atakų grėsmė yra išaugusi.

„Tuo metu, kai Ukrainos ekonomika yra nusilpusi, grivinos vertė – nusmukusi, o tarp piliečių tvyro visuotinis nerimas, terorizmas yra naujas potencialus ginklas Kremliaus remiamų grupuočių arsenale, – vasario 26 dieną rašė Ukrainos krizės žiniasklaidos centras. – Maži, sporadiški sprogdinimai visoje šalyje gali sukelti nevilties jausmą ir pakirsti tikėjimą išrinktais Ukrainos pareigūnais ir jų galimybėmis atkurti stabilumą bei saugumą toli nuo fronto linijų“.

Charkove, kurį nuo fronto linijų skiria maždaug 260 km, įtampą dar labiau padidino naujas nacionalinis įstatymas, uždraudęs nacistinius ir komunistinius simbolius, tarp jų ir Vladimiro Lenino statulas.

Viena organizacija, vadinanti save „Charkovo partizanais“, už kiekvieną šiame mieste nugriautą sovietinį paminklą pagrasino nužudyti penkis ukrainiečius. Šiais metais šiame mieste griaudėjo virtinė sprogimų. Vienas iš jų įvyko vasario 22 dieną per vieną sueigą, skirtą Ukrainos revoliucijos metinėms. Per šį sprogimą žuvo trys žmonės, tarp jų ir 15 metų paauglys.

Tai, kad šis miestas yra netoli sienos su Rusija (maždaug už 30 km) ir fronto linijų, didina tikimybę, kad jame bus infiltruoti prorusiški separatistai. Tačiau praėjusį pavasarį separatistinis judėjimas šiame mieste žlugo ir gyvenimas Charkove atrodo tekantis įprasta vaga.

Miesto centre ant stulpų plevėsuoja Ukrainos vėliavos. Balandžio 11 dieną miesto centras buvo uždarytas, nes jame vyko bėgimo varžybos. Per krikščionių ortodoksų Velykas šeimos užplūdo šio miesto zoologijos sodą, nes tądien įėjimas buvo nemokamas.

Tačiau, kaip ir Odesoje, Charkove yra daug povandeninių susirūpinimo srovių. Saugumo pareigūnai yra sulaikę daugiau kaip 700 asmenų, kaltinamų parama separatistams. Artėjant gegužės 9-osios Pergalės dienos šventei, kuria minima nacistinės Vokietijos kapituliacija, teisėsaugos ir žvalgybos pareigūnai suintensyvino kovos su terorizmu operacijas.

Tačiau tokios saugumo priemonės kenkia vietos gyventojų pasitikėjimui tiek nacionaline, tiek vietos valdžia.

„Žmonės nebepasitiki šia vyriausybe ar šiuo prezidentu, – sakė vienas teisininkas iš Charkovo rajono tarybos, saugumo sumetimais nenorėjęs skelbti savo pavardės. – Charkovas yra labai taktinis, pavojingas Ukrainos regionas, ir žmonės bijo“.

Dniepropetrovske, kuris įsikūręs už 350 km į pietvakarius nuo Charkovo ir už 320 km į vakarus nuo fronto linijos, miesto mero, oligarcho Ihorio Kolomoiskio išvykimas gyventojams sukėlė nerimą.

Daugelis jų yra dėkingi I. Kolomoiskiui už tai, kad pernai jis neleido separatistams užimti miesto.

„Kai rytuose prasidėjo visi tie dalykai, jie mėgino patekti ir čia, – pasakojo 39 metų teisininkas iš Dniepropetrovsko Soslanas Bekojevas. – Gatvėse atsirado žmonių, mosavusių Rusijos vėliavomis. Tačiau I. Kolomoiskis uždarė miestą ir agitatoriai negalėjo čia patekti“.

Spaudžiamas Ukrainos prezidento Petro Porošenkos, I. Kolomoiskis kovo 25 dieną atsistatydino iš mero posto. Ukrainos vadovo nemalonę jis užsitraukė po to, kai jam pasipiktinus šalies parlamento bandymais reguliuoti jo verslo reikalus, jo asmeniniai sargybiniai mėgino užimti dviejų, su jo interesais susijusių įmonių būstines.

Kai kurie gyventojai mano, kad I. Kolomoiskiui pasitraukus, miestas tapo atviras prorusiškiems separatistams, kurie gali pasinaudoti valdžios vakuumu ir vietos vyriausybės susiskaldymu.

„Žmonės pradėjo bijoti, kai I. Kolomoiskis išvyko, – sakė S. Bekojevas. – Daug kas mano, kad nauja vyriausybė nesugebės mūsų apsaugoti“.

Be to, kad apgynė Dniepropetrovską nuo separatistų, I. Kolomoiskis padėjo išsaugoti stabilumą, imdamasis griežtų kovos su korupcija priemonių, tapusių alyvos šakele tiems, kurie šiame mieste pasisakė už drastiškus politikos pokyčius. Tačiau I. Kolomoiskiui pasitraukus, didžioji dalis kovos su korupcija kampanijos sustojo.

„Esame kryžkelėje, – sakė 39 metų teisininkas ir karo veteranas Vitalijus Dorochinas. – Žmonės nuliūdo. Išvykus I. Kolomoiskiui, jie prarado tikėjimą nauja vyriausybe“.

Odesoje gyventojai su nerimu laukia gegužės 2-osios, kai bus minimos pirmosios tragiškų, bet žlugusių bandymų užimti miestą metinės. 2014 metų gegužės 2 dieną per susirėmimus tarp Ukrainą ir separatistus remiančių stovyklų žuvo 48 žmonės. 32 iš jų žuvo per gaisrą Profsąjungų rūmuose, kuriuose buvo užsibarikadavę separatistų šalininkai.

Odesa patyrė daugiau sprogimų ir separatistinės veiklos negu kiti miestai už Donbaso ribų. Vien tik 2015 metais šiame mieste užfiksuota daugiau kaip dešimt sprogimų. Ukrainos saugumo tarnyba šį mėnesį pradėjo antrąjį kovos su prorusiškomis Odesos grupuotėmis etapą. Ji sulaikė dešimtis žmonių ir aptiko tokių sprogmenų kaip TNT atsargas, taip pat lengvųjų ginklų.

Odesa yra populiarus turistinis miestas, bet smurtas pakenkė jo ekonomikai: 2014 metais Odesą aplankė tik dešimtadalis to turistų srauto, kuris buvo atvykęs 2013 metais. Be terorizmo grėsmės, nerimą kelia ir rusų kariai, dislokuoti Padniestrėje maždaug už 100 km.

Gyventojai būgštauja, kad naujas separatistų sukilimas taps pretekstu įsiveržti rusų kariams, sutelktiems už sienos. Šiuos nuogąstavimus sustiprino ir Rusijos pajėgų karinės pratybos, surengtos Padniestrėje balandžio 9 dieną. Jose dalyvavo 400 karių, kurie treniravosi su šarvuotais transporteriais ir iššaudė apie 100 tūkst. šovinių.

JAV kariuomenės veteranas ir Margaret Thatcher bendramokslis iš fondo „Heritage Foundation“ Luke`as Coffey sakė, kad Padniestrėje dislokuotos Rusijos pajėgos ir jų įtaka autonominiam Moldovos Gagaūzijos regionui kelia potencialų pavojų Ukrainai ir Odesos regionui.

„Palenkus šį regioną Rusijos įtakai, Maskva beveik visiškai įsitvirtintų prie vakarinių Ukrainos sienų, – sakė L. Coffey. – Tai dar labiau padidintų Rusijos agresijos pavojų Ukrainos Odesos sričiai. Tai atitinka V. Putino imperialistinę šio regiono viziją ir jo projektus dėl Ukrainos“.

„Po praėjusių metų, kai Rusija neteisėtai aneksavo Krymą, nebegalima nieko atmesti“, – pridūrė jis.

O. Melnikas sakė, kad Rusijos intervencija iš Padniestrės yra galima, bet mažiau tikėtina negu prieš vienerius metus, nes pagerėjo Ukrainos kariniai pajėgumai.

„Šiuo metu imtis kokių nors veiksmų iš Padniestrės, kaip jie darė Kryme ar rytuose, Kremliui būtų per brangu, – teigė jis. – Pavojus nedidelis, bet jo atmesti negalima“.

 
Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...