Nuomonės

2019.04.09 12:15

Dalia Leinartė. #MeToo – ne feminisčių ir piktų moterų sukeltas skandalas

Dalia Leinartė, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė, Jungtinių Tautų CEDAW komiteto narė2019.04.09 12:15

#MeToo – tik feminisčių ir piktų moterų sukeltas skandalas? Ne, tai kova su seksizmu, šiandien įteisinta 47 Europos demokratinėse valstybėse.

Kovo 27 d. Europos Taryba (kurios aukščiausio posto siekė Andrius Kubilius) priėmė Rekomendacijas dėl prevencijos ir kovos su seksizmu. Dokumentas buvo priimtas Europos Tarybos Ministrų Taryboje, vadinasi, Lietuvos vyriausybė taip pat pritarė jam ir pasirašė Rekomendacijas.

Nuo šiol Europos Taryba vienareikšmiškai sutaria, kad seksizmas turi gilias istorines šaknis ir formuoja, įtvirtina, skatina niekinantį elgesį su moterimis, merginomis, mergaitėmis. Nebaudžiama seksistinė kultūra siunčia galingą signalą vyrams jaustis komfortabiliai (labai dažnai sąmoningai to net nesuvokiant), vertinant moteris kaip mažiau reikšmingas ir todėl galinčias toleruoti ir „nuryti“ jas žeminantį elgesį, neretai ir smurtą.

47 šalių Europos vyriausybės pripažino, kad egzistuojantys neigiami lyčių stereotipai skatina smurtą, labai dažnai net seksualinį smurtą. Dokumente numatyta daugybė priemonių, kuriomis Europos šalys įsipareigoja mažinti seksizmo apraiškas visose srityse. Visų pirma šalių įstatymuose turės būti įtvirtinta griežtesnė teisinė atsakomybė už moteris žeminančius tekstus medijose ir reklamose, taip pat įtvirtintos priemonės asmenims, skleidžiantiems neapykantą moterims virtualiuose komentaruose.

Merginos, Lietuvos #MeToo kontekste išdrįsusios įvardyti savo padėtimi besinaudojančius žinomus vyrus ir turėjusios drąsos papasakoti asmenines istorijas, bei žurnalistės, palaikiusios šias merginas, patyrė siaubingą neapykantos pliūpsnį, jas pasmerkė dalis visuomenės. Viešą panieką ir provincialų gėdijimą per socialinius tinklus patyrė visi, išdrįsę moraliai palaikyti merginas ir #MeToo.

Ar Lietuvos #MeToo nieko nepakeitė? Netiesa, nes būtent dėl judėjimo pagaliau atsirado įstatymo pataisos, susijusios su seksualiniu priekabiavimu. Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas numato atsakomybę už seksualinį priekabiavimą esant darbiniams santykiams: darbdavys ar darbdavio atstovas privalo užtikrinti, kad darbuotojai nepatirtų seksualinio priekabiavimo. Po #MeToo straipsnių, laidų ir TV debatų, nuo 2017 m. liepos 1 d., įsigaliojo Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pakeitimai, draudžiantys seksualinį priekabiavimą ir mokslo įstaigose.

Bloga naujiena Lietuvos seksistams ir patriarchalams taip pat yra ta, kad šiame naujame 15 lapų dokumente Europos Taryba pateikia detalius ir konkrečius seksualinio priekabiavimo atpažinimo atvejus, nurodo prevencijos priemones ir įpareigoja šalis keisti įstatymus, jei jie nėra pakankami pritaikyti teisiškai vertinti visas seksizmo apraiškas.

Europos Tarybos dokumentas taip pat ragina švietimo įstaigas, ypač vidurines mokyklas ir universitetus, koreguoti švietimo procesą ir į jį įtraukti mokymus, kaip atpažinti seksizmą, seksistines kultūros normas, seksistinį elgesį ir seksistinę kalbą. Dokumentas ragina suvokti, kad seksistinis elgesys egzistuoja ne todėl, kad esą studentės pačios provokuoja dėstytojus, o interneto komentatoriai plūsta moteris siaubinga kalba tik todėl, kad jie tą vakarą vartojo alkoholį. Europos Taryba nori, kad vyriausybės pripažintų nepaneigiamą ryšį tarp moterų diskriminacijos, seksistinių normų bei stereotipų ir smurto prieš moteris.

Tačiau tam, kad daugumai Lietuvos vyrų ir moterų šie žodžiai įgytų prasmę ir nustotų skambėję kaip tuščia „Briuselio biurokratų“ kalba, neužtenka vadovautis bendra savo ar savo aplinkos logika. Europos šalys, į kurias ir mokyti, ir menkiau išsilavinę lietuviai taip noriai emigruoja, nuėjo ilgą demokratinių normų įsisavinimo kelią, čia žinios apie žmogaus teises perduodamos jau pradinėse klasėse. Lietuvos gyventojai taip pat laimėtų, jei šalis taptų raštingesnė žmogaus teisių srityje.