Nuomonės

2019.04.08 16:00

Virginijus Savukynas. Ar mus sunaikins mūsų kvailumas?

Lietuva ir vėl pasidalino. Tik šį kartą į tuos, kurie skiepijasi, ir tuos, kurie kovoja prieš skiepus. Ir vyksta audringos diskusijos. Beje, Lietuva nėra jokia išimtis. Sočiose Vakarų visuomenėse jau seniai skiepų priešininkai drąsiai aiškina, jog skiepytis nereikėtų, užmiršdami, kad vis dar milijonai Žemės gyventojų daug ką atiduotų, kad tik galėtų tuos skiepus gauti savo vaikams ir sau.

Kodėl skiepų priešininkai atgimė? Tikriausiai pagrindinė priežastis – sotus ir geras gyvenimas, užaugo karta, kuri neprisimena ligų epidemijų ir to siaubo, kai miršta artimiausi žmonės. Juk neteko girdėti, kad skiepų priešininkų būtų skurdžiose valstybėse.

O neigti skiepų efektyvumą yra absurdiška. Pakanka pasižiūrėti į Vakarų visuomenių istoriją. Per paskutinius penkiasdešimt metų joms pavyko suvaldyti daug baisių ligų – tuberkuliozę, difteriją, tymus. Ir tai pasiekta skiepų dėka. Jei skiepai būtų neefektyvūs, tai senos ligos siaustų taip, kaip anksčiau.

Be to, jei būtų rimtas nepageidaujamas šalutinis poveikis, tai turėtume pamatyti – trumpiau gyventume, dažniau mirtume nuo įvairių ligų. Tačiau statistika rodo, jog vakariečių gyvenimo trukmė vis ilgėja ir ilgėja. O garbaus amžiaus žmonės būna aktyvūs ir darbingi. Visa tai pasiekta šiuolaikinės medicinos dėka. Tai akivaizdūs faktai. Tačiau, kaip rodo ginčai dėl skiepų naudos, jie nėra akivaizdūs visiems.

Ir čia nereikia galvoti, jog susiduriame su neišsilavinimu ar tamsumu. Ne, tie žmonės, kurie pasisako prieš vakcinas, dažnai turi aukštąjį išsilavinimą, be to, tikrai pasižymi žingeidumu. Juk jie ieško informacijos interneto platybėse, diskutuoja įvairiausiuose forumuose. Problema yra ta, kad dalis žmonių yra tiesiog nusiteikę galvoti, kad viskas, kas skelbiama, yra sąmokslas, kad realybė yra kitokia, nei įprasta manyti.

Tokių žmonių buvo visada. Tik jie nebuvo matomi. Komentarą pradėjau nuo to, kad Lietuva suskilo į skiepijančius ir nesiskiepijančius. Tačiau tai nėra tiesa. Nesiskiepijančių yra absoliuti mažuma – tikriausiai nesiekia net dešimt procentų. O įsitikinusių skiepų priešininkų dar mažiau. Nėra pasidalinimo. Yra tik garsiau šaukianti mažuma, kuri pradeda diktuoti viešojo gyvenimo taisykles.

Beje, pasižiūrėjus plačiau galima pamatyti, kad bent jau Vakarų pasaulyje atgimsta antimokslinė pasaulėžiūra. Yra manančių, jog žmogus gyveno kartu su dinozaurais, o pačiai žemei yra mažiau nei 7000 metų.  Jei dar prieš dvidešimt metų kas nors tvirtintų, jog žemė yra plokščia, pavadintume visišku neišmanėliu. O šiandien net organizuojama ekspedicija, kuri turėtų įtikinti šios teorijos teisingumą.

Nuo Apšvietos epochos buvo tikima, jog reikia žmones šviesti, mokslinti, o tuomet gyvenimas gerės savaime. Ta linkme per du šimtmečius labai daug padaryta. Tačiau dabar matome žingsnį atgal. Kodėl taip vyksta?

Viena iš priežasčių – žaibiškai išplitęs internetas ir socialiniai tinklai. Pradžioje buvo daug džiūgaujančių balsų, kad tai prisidės prie visuomenės demokratizavimo, bus labiau girdimi balsai tų, kurie nepatenka į žiniasklaidos akiratį. Tai tiesa, tačiau visada lazda turi du galus.

Internetas įgalino ir tuos, kurie tiki pseudomokslinėmis sąmokslo teorijomis. Tokie žmonės interneto pagalba atranda vienas kitą, sukuria palaikymo grupes ir taip vis garsiau kalba. Stiprėjančios melagingos naujienos, įvairios sąmokslo teorijos, pseudomokslinės teorijos – štai koks mūsų civilizacijos laukia iššūkis. Jei su juo nesusidorosime, po kelių šimtmečių istorikai apie mus rašys kaip žlugusią visuomenę, kurią nužudė jos pačios kvailumas. Aišku, jei dar bus istorikų ir apskritai žmonių šioje žemėje.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.