Naujųjų metų pradžiai iš užsienio spaudos parinkome porą juoktis, kartais pro ašaras, verčiančių ar šypseną, kartais liūdną, sukeliančių komentarų. Bet gal juokingai liūdni yra ne tiek patys komentarai, kiek juos išprovokuojantys įvykiai ir poslinkiai?
Naujųjų metų pradžiai iš užsienio spaudos parinkome porą juoktis, kartais pro ašaras, verčiančių ar šypseną, kartais liūdną, sukeliančių komentarų. Bet gal juokingai liūdni yra ne tiek patys komentarai, kiek juos išprovokuojantys įvykiai ir poslinkiai?
Vokietijoje šių metų rugsėjį vyks parlamento rinkimai. Jų rezultatai nulems, ar kanclere jau trečią kadenciją liks krikščionė demokratė Angela Merkel. Sprendžiant iš gausybės apklausų, vokiečiams ji dar nenusibodo.
Tai ne tik jos asmeninė laimė, bet atspindi ir faktą, jog socialdemokratų kandidatas į kanclerius Peeras Steinbrückas, daugelio nuomone, „nusišneka“. Jis praėjusį savaitgalį prasitarė, kad Vokietijos vyriausybės vadovai – kancleriai – uždirba per mažai pinigų.
Lietuvoje tai gal nesukeltų didesnio pasipiktinimo, tačiau Vokietijoje – kitaip. Ten tiesiog nepadoru ir negarbinga tautos išrinktam ir jai tarnaujančiam politikui reikalauti didesnio nei oficialiai nustatyto atlyginimo.
Todėl Kotbuso laikraštis „Lausitzer Rundschau“ ir reiškė nuomonę, kad P. Steinbrückas beveik pasidarė „politinį charakiri“ ir kad „jam pagaliau atėjo laikas pasisakyti dėl esminių šalies problemų, o ne tik susirūpinti vyriausybės vadovo asmeninės banko sąskaitos būkle“.
Dar kritiškiau P. Steinbrücko pasisakymą įvertino šiaip jau visada kairiuosius užstojantis dienraštis „Frankfurter Rundschau“. Jis sarkastiškai rašė, jog „P. Steinbrückas savaitgalį paskelbė savo pasitraukimą iš Vokietijos socialdemokratų partijos kandidatų į kanclerius.
Tą jis padarė netiesiogiai, bet vis tiek labai aiškiai. Niekas, kas skaitė jo pareiškimus, neabejos, kad jis pasiryžęs mieliau tapti kokio nors taupomojo banko direktoriumi negu Vokietijos federacijos kancleriu.
P. Steinbrücką suglumino ne tik tai, kad beveik kiekvienas taupomosios kasos direktorius Šiaurės Reine-Vestafalijoje uždirba daugiau negu kanclerė, bet ir tai, jog, apskritai imant, „federacijos kancleris ar kanclerė Vokietijoje uždirba per mažai“.
Tas „per mažai“ čia gali reikšti tik tai, jog kanclerio pareigos P. Steinbrücko asmeniškai nedomina, tačiau jis pats stengsis, kad bent kanclerės finansinė padėtis per ateinančią jos kadenciją pagerėtų“, tyčiojosi Frankfurto kairiųjų dienraštis.
Nemažiau, tačiau be jokios ironijos, piktinosi ir Miunchene leidžiamas Pietų Vokietijos dienraštis „Süddeutsche“, pavadinęs savo redakcinį straipsnį „Toks protingas ir toks kvailas“.
„P. Steinbrückas, jau ir taip milijonierius iš pašalinių pajamų (priminsime, kad jis daug uždirba iš paskaitų, kurias Vokietijos politikams leidžiama skaityti už honorarą), tikrai neturėtų kalbėti, kad darbo vieta, kurios jis siekia, prastai apmokama.
Dalyje visuomenės jo įvaizdis jau ir taip labiau susijęs su jo banko sąskaita negu su jo politika. Ir visa, ką jis daro šiam įspūdžiui sustiprinti, kenkia jam, socialdemokratų partijai bei ir šiaip jau nedidelei valdžios pasikeitimo galimybei“, – rašė Miuncheno laikraštis.
Celės miesto Žemutinėje Saksonijoje „Zeitung“ teigė, jog „žmogus, kuriam nepakanka 18 tūkst. eurų per mėnesį, turėtų ieškotis kito darbo, net jeigu „Volkswagen“ vyriausiojo viršininko postas Martino Winterkorno asmenyje jau užimtas. Tas uždirba 16 mln. eurų per metus“.
Ulmo dienraštis „Südwest-Presse“ priminė, jog „nei A. Merkel ar Gerhardas Schröderis, nei Helmutas Kohlis ar Willy Brandtas netapo kancleriais dėl to posto patrauklaus atlyginimo. Be to, tai, kad P. Steinbrückas palygino federacijos kanclerį su taupomojo banko direktoriumi, rodo, kad jis blogai supranta vyriausybės vadovo vaidmenį.
Kas tų pareigų siekia, turėtų parodyti daug supratimo žmonių kasdieniniams rūpesčiams. Kol kas P. Steinbrückas šito įrodymo skolingas“, – rašė Ulmo dienraštis.
Chemnico „Freie Presse“ rašė, jog „P. Steinbrückas turi tiesos“ bent tuo, kad „palyginus su verslo elito atstovais ir profesionaliais futbolo žaidėjais Vokietijos kancleriai tikrai uždirba per mažai. Tačiau palyginus su eiliniais rinkėjais jų pajamos geros ir, be to, jie dar gauna labai patenkinamą aprūpinimą senatvėje.
Todėl socialdemokratų partija turi dar vieną problemą. Palyginus su A. Merkel, P. Steinbrückui stinga patikimumo. Socialdemokratams, kuriems socialinės rizikos laikotarpiais turėtų eitis geriau vien dėl jų artumos darbininkijai, tai mirtinas minusas“, – rašė rytinės Vokietijos dienraštis.
Mainco prie Reino upės dienraštis „Allgemeine“ irgi teigė, jog „tiesa, kad santykyje su vadybininkų algomis kanclerio arba kanclerės pajamos mažos. Tačiau tiesa ir ta, kad pareigoms pasibaigus aukšta politinė pozicija yra tarsi raudonas kilimas labai pelningų užsiėmimų, kaip patarėjas ar paskaitininkas, link. Kam geriau tai žinoti negu P. Steinbrückui“, – rašė Mainco laikraštis, turėdamas omenyje, kad P. Steinbrückas anksčiau buvo finansų ministru ir savo uždarbiavimo galimybėmis labai gerai pasinaudojo.
Beje, kad savo galimybėmis riebiai užsidirbti išėjus iš politinio posto rūpinosi ir kitas socialdemokratas, Gerhardas Schröderis, priminė ne vienas Vokietijos dienraštis.
Konstancos miesto pietvakarių Vokietijoje laikraštis „Südkurier“ teigė, kad „jeigu politikas skundžiasi, kad taupomosios kasos direktorius uždirba daugiau negu federacijos kancleris, tai jis ir turėtų tapti taupomosios kasos direktoriumi, bet ne kancleriu“.
Nuo savęs pridursime, kad lietuviams socialdemokratams, bent Algirdo Butkevičiaus asmenyje, šis godumo pavojus, atrodo, negresia.
Apžvalga skambėjo per LRT radiją.
