Nuomonės

2019.04.06 12:57

Mykolas Drunga. Geriau su ar be NATO?

Mykolas Drunga, LRT.lt2019.04.06 12:57

NATO septyniasdešimtmečio proga pasaulio laikraščiai svarstė, ar ši organizacija dar reikalinga. „70 metų pakanka“, – teigė komentatorius Vienos dienraštyje „Standard“ ir aiškino, jog „baigiantis septintajai jos buvimo dekadai NATO pasiekė amžių, kada žmogui vėlų vėliausiai reikėtų rūpintis ramiu gyvenimo saulėlydžiu ir atvirus įsipareigojimus perduoti ateinančiai kartai.

Tą turėtų daryti ir NATO, pralaisvindama kelius Europos Sąjungos kariuomenės kūrimui. 2014 m. prasidėjus rusų agresijai rytų Ukrainoje daug kas čia įžiūrėjo ir NATO atgimimą bei naują jos egzistencijos pateisinimą. Bet tai tik rezultatas praėjusių dešimtmečių dvišalių ir daugiašalių nesėkmių.

Europos viduje vertybės homogeniškesnės nei Šiaurės Atlanto Santarvėje“, – rašė Austrijos sostinės laikraštis.

Pasak Rusijos verslo dienraščio „Komersant“, „tai, kas šiandien dedasi Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijoje, dažnai neturi nieko bendro su jos kadaise formuluotais tikslais kurti kolektyvinį saugumą ir ginti savo narius nuo užpuolimo.

Dabar netgi šnekama apie Brazilijos priėmimą į NATO nares, o NATO operacijos Libijoje bei Afganistane leido išblukti geografinėms sienoms. Tuo tarpu Europa ima galvoti apie savo pačios kariuomenės sukūrimą.

Panašu, kad vienybė NATO viduje palaikoma tik dėl akių – ją išlaiko tik ryžtingi pareiškimai prieš Rusiją ir bendros grupinės nuotraukos“, – teigė Maskvos laikraštis.

Tačiau Briuselio laikraščio „L‘Echo“ nuomone, „atsižvelgus į abudu gigantus – Rusiją ir Kiniją – Europa be NATO apsauginio skydo būtų per daug pažeidžiama. Kraštutiniai dešinieji ir kairieji, reikalaujantys Aljanso atsisakyti, neįvertina esamų grėsmių.

Tad nūnai klausimas turėtų būti toks: kas Aljansui vadovauja, ir kiek jam savo požiūrį primeta Vašingtonas? Europiečiai, deja, savo likimą šiame Aljanse ne visada turi savo rankose“, – pažymėjo Belgijos sostinės dienraštis.

Madrido dienraštis „ABC“ rašė: „Septynis dešimtmečius NATO lemtingai prisidėjo prie stabilumo ir taikos Vakarų pasaulyje išlaikymo, o pergalė Šaltajame kare jokiu būdu nereiškė visų pavojų dingimo.

Štai ir toliau mums kyla nerimas dėl Maskvos: Krymo prisijungimas tai parodė. Tiesa, ilgą laiką buvo svarstoma, ar Šiaurės Atlanto Santarvės dar reikia, vis garsiau skambėdavo balsai, reikalavę ją uždaryti.

Tačiau, atrodo, tiesos turėjo tie, kurie tvirtai laikėsi nuomonės, jog NATO laisvajam pasauliui būtina“, – teigė Ispanijos sostinės laikraštis.

„Didysis rūpestėlis Aljansui yra Vokietija“, – rašė Stokholmo dienraštis „Dagens Nyheter“ ir tęsė: „JAV prezidentas D. Trumpas teisus dėl išlaidų gynybai. Tik 1,3 procentai, užuot žadėtųjų dviejų bendrojo vidaus produkto procentų, teka į Vokietijos gynybos biudžetą.

O pasiteisinimų girdėti visokių: reikia kitaip apskaičiuoti sąskaitas, socialdemokratų partija (SPD) kaip reikiant nebendradarbiauja, ir taip toliau.
Tačiau jeigu Europa nori prisiimti didesnę atsakomybę dėl savo apsaugos, tai be Vokietijos ji neapsieis. Pasaulis nėra nei nekomplikuotas, nei taikus, ir veikiantis gynybos aljansas yra geras dalykas“, – darė išvadą Švedijos sostinės dienraštis.

Vokietijos Liuneburgo miesto dienraštis „Landeszeitung“ pažymėjo, kad „Jungtinės Amerikos Valstijos kaip imperines pretenzijas turinti galybė labiausiai pelnosi iš savo pačios karinių užmojų. Savo apsaugos skėtį „Dėdė Semas“ išskleidžia ne iš draugiškumo, bet tenkindamas savo paties galios ir pelno interesus.

Viena iš svariausių priežasčių, kodėl Vokietija savo apsiginklavimo klausimais turėtų orientuotis į Prancūziją ir Didžiąją Britaniją, yra pats D. Trumpas.

Tai ne šykštūs vokiečiai, kurie Šiaurės Atlanto aljansą per jo 70-ąjį gimtadienį leidžia atrodyti silpnai ir trapiai, o ta saugumo rizika, kuri sėdi Baltųjų Rūmų Ovaliniame biure“, – rašė Liuneburgo laikraštis.

Pasak dienraščio „Frankfurter Rundschau“, „daug svarbiau negu smulkmeniški ginčai dėl dviejų procentų yra klausimas: o kuriam tikslui reikėtų išleisti šitiek pinigų?

Tai veda ne tik prie klausimo, kaip toliau reiktų plėtoti įsikišimą Afganistane ir ką čia reiktų pakeisti? Tai veda ir prie klausimo, kokią poziciją Vokietija ir Europos Sąjungos šalys užims Rusijos ir Kinijos atžvilgiu?

Pirmąjį atsakymą europiečiai ir NATO davė tuomi, kad pasiuntė dalinius į Baltijos valstybes ir taip susirūpinusiems sąjungininkams užtikrino, kad stovės greta jų petys į petį.

Tad papildomo apsiginklavimo nereikia. Nebent rimtai būtų tikima, kad Vladimiro Putino vadovaujama Maskvos vyriausybė norėtų konfliktą eskaliuoti toliau“, – teigė Frankfurto kairiųjų liberalų laikraštis.

Regioninis dienraštis „Nürnberger Nachrichten“ pažymėjo, kad „Jungtinės Amerikos Valstijos išleidžia daugiau nei trečdalį visų pasaulyje gynybai skiriamų pinigų. Tai beveik dešimt kartų daugiau negu Rusija. Jeigu ir Vokietija pasiektų dviejų procentų taikinį, tai ir ji viršytų Maskvos išlaidas.
Karinių biudžetų nereikėtų priderinti prie amerikiečių beprotybės, juos reiktų mažinti. Daug rimtesnė grėsmė saugumui kyla iš klimato kaitos ir vandens trūkumo daugelyje pasaulio dalių.

Su tankais ir slaptumo technologija aprūpintais lėktuvais tam nepasipriešinsi“, – rašė Niurnbergo laikraštis.