Ukrainai reikia žiūrėti, kad vargais negalais laikytųsi trapios paliaubos palei jos rytinę sieną. Tačiau tai ne vienintelė kovų zona. Yra šioje nelaimingoje šalyje ir kita didžiulius iššūkius kelianti nerimo zona – tai Ukrainos ekonomika, – rašo amerikiečių svetainės „Bloomberg View“ redaktoriai.
Ukrainai reikia žiūrėti, kad vargais negalais laikytųsi trapios paliaubos palei jos rytinę sieną. Tačiau tai ne vienintelė kovų zona. Yra šioje nelaimingoje šalyje ir kita didžiulius iššūkius kelianti nerimo zona – tai Ukrainos ekonomika, – rašo amerikiečių svetainės „Bloomberg View“ redaktoriai.
„Kad savo ūkį išgelbėtų, Ukrainai reikės susitarti dėl skolų likvidavimo paketo, o tai gali būti ne mažiau sudėtinga, nei suvaldyti rusų kariuomenės palaikomą maištą Ukrainos rytuose. Bet yra būdas kažką čia pasiekti“, – teigia portalo „Bloomberg View“ redaktoriai.
Jie priduria, dvigubas žiauraus karo ir valiutos devalvacijos smūgis nubloškė Ukrainą iki pat nemokumo briaunos. Šalies įsiskolinimas, daugiausia doleriais, sudaro kažkur apie 100 procentų viso bendrojo vidaus produkto. Tai daug daugiau negu tas 70 procentų lygis, kuris pasak TVF jau būtų per aukštas besivystančios ekonomikos šaliai.
Pernai tuo pat metu Ukrainos skolos sudarė tik 40 procentų BVP. Per ateinančius trejus metus Ukraina turės sumokėti daugiau nei 27 milijardus dolerių pagrindinės sumos ir palūkanų – tai geras ketvirtadalis visų vyriausybės išlaidų.
Tik greitas ir radikalus skolų palengvinimas gali Ukrainą ištraukti iš ekonominio liūno. Per paskutinį 2014 m. ketvirtį šalies gamyba nusmuko 15 procentų palyginus su tuo pačiu ketvirčiu 2013-aisiais. Jeigu tam, kad sumokėtų skolas, vyriausybė bandys mažinti socialines išlaidas ar kelti valstybinius mokesčius, tai beveik garantuotai prives prie jos žlugimo.
Kreditoriams tik toks pasirinkimas – arba žlugus vyriausybei visiškas skolų nurašymas, arba abipusiškai suderėtas susitarimas. Tačiau tokį pasiekti nebus lengva.
Pirmoji kliūtis – Rusija. 2013-ųjų pabaigoje Vladimiras Putinas paskolino 3 milijardus dolerių tam, kad paremtų Viktorą Janukovičių, vėliau pabėgusį per Maidano revoliuciją. Kai šį gruodį šueis šios paskolos terminas, V. Putinas tikėsis, kad ji bus grąžinta visu šimtu procentų.
Kaip Ukrainos konflikto provokatorė, Rusija neturi siprios moralinės kortos reikalauti pilno apmokėjimo. Tačiau Maskva rankoje laiko ekonominį ir karinį kozirį – Ukrainai žūtbūt reikia gamtinių dujų iš Rusijos, kuri savo ruožtu gali arba iš naujo įžiebti ginkluotą konfliktą, arba nuo to susilaikyti.
Užtat Ukrainai ir gali nelikti kito kelio kaip tik Rusijai sumokėti jos reikalaujamą sumą.
Antra kliūtis yra jau ilgesnį laiką tvyrantis netikrumas dėl Ukrainos ekonominių perspektyvų. Privatūs skolintojai, tarp kurių vienas didžiausiųjų yra Amerikos bendrovė „Franklin Templeton Investments“, neturi galimybių nustatyti, kokią dalį savo skolų Ukrainos vyriausybė iš tiesų įstengs sugrąžinti.
Esama kai kurių išankstinių duomenų, jog tarp Ukrainos naujųjų vadovų gali būti veikėjų, susijusių su mokesčių surinkimu, kurie ne mažiau linkę į korupciją nei buvusieji V. Janukovyčiaus laikais. Todėl ir kyla įspūdis, kad Ukrainai dar trūksta to stabilumo ir patikimumo, kurio reikia visapusiškam ir galutiniam susitarimui dėl skolų palengvinimo realizuoti.
„Todėl geriausias sprendimas, – teigia portalo „Bloomberg View“ redaktoriai, – būtų toks dviejų žingsnių judesys.
Pirma, vyriausybės privatieji kreditoriai sutiktų su kelerių metų moratoriumu dėl skolų grąžinimo, sutampančiu su periodu, kuriam TVF rengia 17,5 milijardų dolerių skolinimo programą Ukrainai. Tai suteiktų Ukrainos vadovams laiko ir išteklių, kurių jiems reikia, kad sulopytų ekonomiką ir parodytų sugebantys sveikai valdyti finansus“.
Tada ir antra, Ukrainai išlikus nepriklausomai, visos šalys būtų geresnėje pozicijoje įvertinti vyriausybės gebėjimą sumokėti skolas ir priimti galutinį susitarimą.
Kad tai pavyktų, TVF ir finansų paramą siūlantys Vakarai turės būti itin pragmatiški, lankstūs ir budrūs. Jie turės žiūrėti, kaip didelė dalis jų pinigų nusės į Rusijos sąskaitas, kad Maskvai būtų atlyginta. Jie turės leisti Ukrainos vyriausybei imtis ūkio stimuliavimo priemonių, kurios privestų prie biudžeto deficitų, laikinai nesuderinamų su skolų naštos stabilizavimu. Jie turės reikalauti skaidrumo ir atidžiai stebėti Ukrainos valstybės išlaidas, kad užkirstų kelią pinigų vogimui.
„Toks planas galėtų daugelyje vietų nuslysti nuo bėgių. Tačiau tai vis tiek geriausias kelias į priekį, siekiant, kad Ukraina turėtų galimybę atsistoti ant kojų ir atsigauti“, – rašo amerikiečių svetainės „Bloomberg View“ redaktoriai, kuriems vadovauja žurnalistas Davidas Shipley.
Tiek apie ekonominę ukrainiečių kovą su išteklių, ir vidinių, ir išorinių neturėjimu, jų iššvaistymu ir korupcija. Bet lygia greta vyksta ir ginklų kovos. Ir čia Vokietijos radijas „Deutschlandfunk“ penktadienį paskelbė savo pokalbį su Jungtinių Amerikos Valstijų užsienio reikalų ministro pavaduotoju Antony`iu Blinkenu.
„Pastarojo nuomone, „Ukrainos konfliktą būtų galima taikiu būdu išspręsti, jeigu Rusija ir separatistai laikytųsi savo Minske duotų įsipareigojimų. Tada ir Ukraina užsitikrintų savo valstybės teritorijos integralumą ir suverenumą“.
Kaip pranešė Vokietijos radijas, „jis, A. Blinkenas, viliasi, kad taip ir bus, tačiau visa tai priklauso nuo V. Putino sprendimo“.
Apžvalga skambėjo LRT Radijo eteryje.
