Nuomonės

2019.03.30 17:45

Romas Sadauskas-Kvietkevičius. Rusija keičiasi: prezidentu norėtų matyti ne Štirlicą, o profesorių Preobraženskį

Romas Sadauskas-Kvietkevičius, LRT.lt2019.03.30 17:45

Pristatydami savo programų užsienio politikos dalį populiariausi kandidatai Lietuvos prezidento rinkimuose kalbėjo apie Vladimiro Putino Rusiją, kurią mes įpratome matyti nuo Krymo aneksijos 2014 m. iki pat šių dienų, įstrigusią savo imperinėse ambicijose ir vis dažniau grasinančią Vakarams branduoliniu ginklu.

Suvokti Rusiją, Ronaldo Regano terminais šnekant, kaip Blogio imperiją ir nesitikėti, kad joje gali vykti kažkokios permainos, ko gero paprasčiau, negu po kiekvieno negausios ir susiskaldžiusios opozicijos protesto tikėtis, kad kažkas svarbaus jau bręsta, o paskui nusivilti. Juolab prisimenant, kiek pastangų mums kainavo po 2014 m. įtvirtinti Vakaruose Rusijos grėsmės naratyvą ir pažadinti kiek apsnūdusį savų piliečių pasiryžimą ginti šalį.

Planas „B“, kurio prireiktų eižėjant V. Putino režimui, jei ir egzistavo kažkur prezidentūroje ir Užsienio reikalų ministerijoje, tai po 2018 m. kovą vykusių Rusijos prezidento rinkimų pagrįstai buvo nugrūstas į apatinį stalčių.

Įsivaizduoti, kad V. Putinas galėtų pasekti Kazachstano prezidento Nursultano Nazarbajevo pavyzdžiu ir staiga pasitraukti iš savo pareigų dabar galėtų tik visiškai atitrūkę nuo rūsčios tikrovės svajotojai. Tačiau Rusijos visuomenės nuotaikų permainų, kurios, pasak sociologo Sergejaus Belanovskio, vyksta didėjančiu greičiu, nepastebėti taip pat būtų neišmintinga.

Lietuvoje mus dažniausiai pasiekia tik pavienės žinutės apie drastiškai sumažėjusį V. Putino populiarumą, pertraukiamos abejonių, ar šalyje, kurioje penktadienį įsigaliojo drakoniškos bausmės už nepagarbą valdžiai, dar įmanoma rengti reprezentatyvias apklausas.

Įdomesnės už sausus Rusijos prezidento palaikymo procentus man atrodo S. Belanovskio išvados apie kitas besikeičiančias rusų nuostatas, kovo 28 d. išdėstytos socialiniame tinkle „Facebook“.

„Akivaizdžiausiu požymiu tapo 2019 m. kovo apklausoje užfiksuota vyraujanti nuomonė, kad tvirta prezidento valdžia per beveik du pastaruosius dešimtmečius nepasiteisino. Palyginus su 2018 m. apklausos duomenimis, stiprėja negatyvus valdžios ir asmeniškai V. Putino vertinimas“, – rašė sociologas. Jis pastebi, kad tai patvirtina kelių skirtingų apklausų rengėjų gauti duomenys.

Tuo pat metu, kaip teigia S. Belanovskis, akivaizdžiai išaugo demokratijos troškimas, pirmiausiai pasireiškiantis kaip skaidraus ir viešo svarbių klausimų aptarimo poreikis. Respondentų nuomone, Rusijoje susiklostė nepriimtina socialinė atskirtis, kuri tampa paveldima, nes tik turtingieji sugeba pasirūpinti geru savo vaikų išsilavinimu, dažniausiai – užsienyje, ir įdarbina juos „šiltose“ vietose. Visuomenė pasidalijo į paveldimą nomenklatūrą ir liaudį.

Kritiškai vertindami V. Putiną, apklausų dalyviai pastebi, kad pastaraisiais mėnesiais prezidentas liovėsi važinėti po regionus ir tiesiogiai bendrauti su žmonėmis. Valdžios kontroliuojami televizijos kanalai dažniausiai rodo Rusijos prezidentą dalyvaujantį posėdžiuose, bendraujantį su valdininkais arba rėžiantį kalbas, kuriomis jau nedaug kas tiki. Šalies gyventojai pastebi, kad valdžiai, net ir nedidelių biudžetinių įstaigų vadovams, suteikta per daug galių nekontroliuojamai didinti sau algas ir atleidinėti iš darbo nepatenkintuosius.

Pasak sociologo, šie negatyvūs reiškiniai nebūtų vertinami taip rimtai, jeigu visuomenė gautų aiškų atsakymą į klausimą „Kur mes einame, ir dėl ko patiriame visus nepatogumus?“.  Atsakymo neturi nei patys respondentai, nei, jų manymu, Rusijos valdžia, o tai yra svarbiausias krizės šaltinis.

Militaristinė politika, kuriai prieš metus pritarė dauguma apklaustų rusų, dabar visiškai prarado paramą. Svarbiausi argumentai: mums nereikia Sirijos ir Venesuelos, tai ne mūsų problemos, ne mūsų karas, mes eikvojame tam didžiulius pinigus, o patys gyvename didėjančiame skurde.

Apklausų dalyviai pritaria nuostatai, kad Rusijai reikėtų pasitraukti iš Rytų Ukrainos. Pasak sociologo, apklausų metu masiškai skambėjo frazė: „Anksčiau maitinome Kubą, dabar maitinsime Siriją, Venesuelą ir Donbasą“. Negana to, dalis respondentų nuogąstavo, kad Rusija pati gali sukelti didelį karą ir dauguma tokiai strategijai nepritarė.

Geriausia Rusijos gyventojų militarizmo iliustracija galėtų būti atsakymai į apklausos klausimą, kokį literatūros personažą jie rinktų šalies prezidentu. Nuo XX a. paskutinio dešimtmečio didele persvara pirmavo sovietinis žvalgas Štirlicas, o 2018–2019 m. jį aplenkė profesorius Preobraženskis iš Michailo Bulgakovo apsakymo „Šuns širdis“.

Respondentai beveik vienbalsiai teigia, kad Rusijai reikia taikios užsienio politikos, kuri leistų siekti Vakarų sankcijų panaikinimo, ir netiki, kad egzistuoja kokia nors išorinė karinė grėsmė branduolinį ginklą turinčiai šaliai, bet realia vadina vidinės destabilizacijos galimybę.

„Televizinė propaganda nustojo veikti“, – įsitikinęs S. Belanovskis. Jis pateikia pavyzdį, kad netgi sportas apklausų dalyviams jau nusibodo ir jie perprato, jog valdžia įsigudrino priimti nepopuliarius sprendimus svarbiausių sporto įvykių metu.

Sociologas atkreipia dėmesį, kad Rusijoje pradeda įsitvirtinti nuomonė, jog šalies politinė sistema turėtų tapti demokratiškesne, o maskviečiai norėtų, kad prezidentinė valstybė virstų parlamentine.

„Galima sakyti, kad Rusijos liaudis ieško išeities, ir tos paieškos primena sinusoidę: demokratijos troškimas vėlyvoje Sovietų sąjungoje, „tvirtos rankos“ ilgesys 90-aisiais ir dabar – vėl augantis radikalus demokratijos reikalavimas“, – apibendrino S. Belanovskis.

Lietuvos politikai šiandien kartoja Vakarų Europos ir JAV lyderių klaidas, kai 1989–1991 m. jie nebuvo pasiruošę Berlyno sienos ir Sovietų sąjungos griūčiai. Šįkart gali prireikti ne tik plano „B“, bet ir „C“, „D“ ar dar daugiau jo variantų, nes numatyti, ar permainų troškimas Rusijoje virs taikiu V. Putino valdžios perdavimu Vakarams priimtinesniam lyderiui 2024 m., kuomet dabartinis prezidentas nebegalės pretenduoti į šalies vadovo postą, ar nutiks kažkas panašaus į Ukrainos Maidaną, o gal Venesuelos ar net Sirijos scenarijų, šiandien neįmanoma.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt