Nuomonės

2019.04.02 13:44

Matas Maldeikis. Vakarų pasaulis nepralaimės

Matas Maldeikis2019.04.02 13:44

Vakaruose sklando šmėkla. Susitaikymo su pralaimėjimu šmėkla.

Kad ir ką atsiverstum, visa Vakarų žiniasklaida skelbia apie artėjančią Vakarų pasaulio viešpatavimo pabaigą. Esą likęs pasaulis, visų pirma Azija Kinijos asmenyje, tuoj pralenks Vakarus ir grius nusistovėjusi pasaulio tvarka, o tada žaidimo taisykles rašysiąs koks nors Kinijos Komunistų partijos generalinis sekretorius ar Indijos  ministras pirmininkas, o ne Baltieji rūmai. Ir tada – viso gero Vakarų pasaulio demokratijai. Tokios įžvalgos stebina.

Pagrindinis argumentas, kuris esą kalba apie Vakarų pralaimėjimą, yra ekonominis, ypač pabrėžiant BVP augimo dinamiką. Vis dėlto proporcingas ekonominės galios augimas negarantuoja, kad šalis ar regionas taptų jėga, nustatančia geopolitinio žaidimo taisykles, juolab, jei tas ekonomikos augimas yra užtikrinamas dėl Vakarų rinkų atsivėrimo.

Vos pradedi rimčiau svarstyti, nenorom peršasi klausimas, o kodėl Vakarai turėtų mokėti už kitų pasaulio regionų bandymus primesti savo valią? Sunku patikėti, jog tai įmanoma ilgą laiką, ir JAV prezidento Donaldo Trumpo protekcionistinė politika tėra pirmoji kregždė.

Tarp esą ateinančio Vakarų pralaimėjimo priežasčių minimas ir likusio pasaulio technologinis šuolis, kuris bent jau milijardinei Azijos gyventojų masei suteiks galimybes tapti pirmaujančia geopolitine jėga.

Kita vertus, būtent Vakarai likusiam pasauliui dovanojo esminę sėkmės komponentę – logišką, priežastingumu paremtą mąstymą. Didžiųjų Senovės Graikijos filosofų, vėliau Vakarų Europos Apšvietos mąstytojų ištobulintas mąstymo kelias Azijos šalis išmokė empirinio pagrįstumo ir verifikacijos.

Tačiau problema ta, kad minėti moksliniai metodai neatsiejami nuo laisvės mąstyti ir veikti. Štai Sovietų Sąjunga turėjo itin daug labai talentingų mokslininkų ir inžinierių, bet sistema žlugdė iniciatyvą, o ilgainiui stabdė inovacijas. Su panašiomis „lubomis“ susiduria ir šiandieninės Azijos šalys.

Dar vieną atsakymą, kodėl Vakarų pasaulis dominuos dar labai ilgai, galime įžvelgti bet kurioje Kinijos lyderio Xi Jinping nuotraukoje.

Šis liberalioje Vakarų spaudoje nuolat įtakingiausiu žmogumi pasaulyje ir būsimo Rytų dominavimo simboliu pristatomas žmogus vilki…. vakarietišką kostiumą, o ne, pavyzdžiui, tradicinį kinų išaną. Žinoma, tai smulkmena, bet ji labai puikiai demonstruoja, jog visas pasaulis to net nejausdamas laikosi Vakaruose sukurtų taisyklių, esant mažiausiai progai imituoja Vakarus tiek aprėdais spintoje, tiek kavos puodeliu „Starbucks“ kavinėje, tiek vakarietišku automobiliu. Visa tai ir dar daugiau yra kiekvieno prakutusio kino, indo, filipiniečio ar ruso svajonė.

O tada, kai žaidi pagal kito parašytas taisykles, tai gali laimėti vieną, antrą, trečią kartą, bet ilgainiui visada laimės tas, kuris rašė taisykles. Tai gerai žino, tarkime, kazino klientai.

Taisyklės, kuriomis vadovaujasi Vakarų šalių visuomenės, tų šalių politikų, intelektualų ir filosofų buvo rašomos šimtmečiais, taip išryškinant būtent Vakarų visuomenės pasaulio mąstymo ir veikimo pranašumus. Kiti pasaulio kraštai gali tas taisykles savintis, imituoti, gali net pralenkti taisyklių kūrėjus, ir laimėti mūšį, bet jie nelaimės karo.

Keistoka, bet dabar dažnai atrodo, kad patys Vakarai iki galo nesupranta, kokiu laipsniu kitiems primetė savo valią ir žaidimą. Vakarų civilizacija pirmoji pasaulio istorijoje sugebėjo ištrūkti iš prietarų ir neišmanymo pasaulio. Vakarietiškos minties tradicija suformavo ideologijas. Net valstybės teritorijos ir suvereniteto sąvoka yra Vakarų minties, konkrečiai Vestfalijos sutarties, pasekmė. Šiuolaikinio kapitalizmo žaidimo taisyklės, paremtos savanaudiškumo ir empatijos įtampa, taip pat yra Vakarų minties dovana. Jau net neminėsime dabartinės pasaulio tvarkos, kurį įgalino pakilti iš skurdo ir kitą pasaulį. 

Tai kodėl, nepaisant savo minties galios ir laimėjimų, Vakarų pasaulis nusivylęs ir skendi pesimizme?

Socialinė psichologija žino „apsimetėlio sindromą“ [ang. imposter syndrome], kai žmogus, gavęs, tarkime, aukštesnes pareigas, širdies gilumoje netiki, kad yra jų vertas. Jis įsitikinęs, kad sėkmę lėmė atsitiktinai susidėjusios aplinkybės, tad gyvena nuolat bijodamas demaskavimo. Panašu, kad dabar Vakarai apimti tokio „apsimetėlio sindromo“, o nepasitikėjimas savo jėgomis neleidžia matyti daugybės laimėjimų.

Vis dėlto dabartinėje savigraužoje bręsta naujos sėkmės daigai: saviplaka buvo ir yra didžiausias Vakarų motyvacijos ir sėkmės šaltinis, kuris verčia eiti pirmyn ir laimėti.

 

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt