Nuomonės

2019.03.29 12:20

Rima Urbonaitė. Kaip spręsti keblią situaciją ją tik bloginant

Rima Urbonaitė 2019.03.29 12:20

Debesys virš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus ir „valstiečių“ kandidato į Klaipėdos miesto merus Arvydo Vaitkaus galvos tvenkėsi jau kurį laiką. Susisiekimo ministras Rokas Masiulis po LRT tyrimo dėl bendradarbiavimo rinkimuose su uosto verslininkais, kontraversiškai atrodančios kai kurių asmenų paramos rinkimų kampanijai, situaciją komentavo santūriai. Klausimas buvo išspręstas A.Vaitkaus nusišalinimu nuo kai kurių sprendimų. Atrodė, jog viskas kontroliuojama – „valstiečiai“ stoja mūru už savo kandidatą, ministras labai didelių bangų nekelia.

Tačiau rami situacija staiga virsta į situaciją, kai šachas ir matas skelbiamas vienu ministro ėjimu. Ir viskas klostosi taip, jog atrodo, kad R. Masiuliui labai neblogai dėliojant savo šachmatų partijos strategiją, jo oponentai prieš šachmatais žaidžiantį ministrą bando žaisti šaškėmis ir visa tai atrodo gana fantasmagoriškai.

R. Masiulis aiškiai nurodė, jog A. Vaitkaus atleidimo motyvai nebuvo jo blogas darbas valdant uostą. Tačiau atleidimo argumentaciją jis pateikė gana aiškią. Tie, kuriuos uosto vadovas turėtų kontroliuoti, po rinkimų kampanijos tampa sunkiai kontroliuojami ir „ping pongą“ žaisti nelabai pavyks. Negali pirmiausia būti kontroliuojančiu asmeniu, vėliau tapti su tais kontroliuojamaisiais bendražygiu, o paskui vėl ramiai grįžti į pradinę situaciją.

Bet argumentacija A. Vaitkų ginančių „valstiečių“ lyderių ne tik kad neaiški, bet ji kompromituoja net pačius „valstiečius“. Pirmiausia Agnė Širinskienė bando interesų konflikto akmenuką permesti į ministro daržą. Komentare naujienų agentūrai BNS ji teigia: „Yra situacijų ir pas tą patį ministrą Masiulį, kur jis nenusišalina nuo labai didelio rinkos segmento, kiek tai susiję su jo brolio „Tele2“ vadovo veikla, bet jis savęs kažkaip iš ministrų neatleidžia“. Ir štai čia prasideda ir politinis, ir, veikiausiai, teisinis nihilizmas.

Iš A. Širinskienės pasisakymo galima suprasti, jog „valstiečiai“ jau yra fiksavę ministro pažeidimus, tačiau jokie tyrimai, vertinimai nebuvo inicijuoti. O tai reiškia, jog „valstiečiai“ toleravo ministro nusižengimus iki tol, kol pastarasis nežengė jiems nepriimtino žingsnio. Ir metant tokius rimtus kaltinimus nėra pateikiamas nė vienas faktas, kuris leistų nors kiek mažiau abejoti šių kaltinimų pagrįstumu. Na, ir akivaizdu, jog ministras savęs iš pareigų neatleidžia, nors A. Širinskienei gal ir atrodo kitaip. Ministrą premjero teikimu skiria ir atleidžia LR Prezidentas. Todėl tokie pareiškimai mažų mažiausiai keisti ir prasilenkia su profesionalumu bei teisininkams įprastai būdinga precizika, kuri šiuo atveju itin svarbi.

Ramūnas Karbauskis taip pat seka kolegės pėdomis ir švaistosi kaltinimais, kuriuos bent jau kol kas ministras atremia šaltu veidu ramiai dėstydamas kontrargumentus. Kultūros komiteto pirmininkas situaciją dėl žvyrkelių asfaltavimo pavadina katastrofa. Ministras nurodo, jog numatytų darbų įvykdyta 91 proc. Kaltinimus, jog dėl ministro pavaldume esančio Lietuvos pašto kaltės pensininkai negavo pensijų, R. Masiulis taip pat atmeta lengvu rankos mostu tiesiog patikslindamas, kad pensijos nebuvo išnešiotos visai dėl kitos įmonės kaltės. Kokios ministro klaidos taip ir lieka neaišku.

Pasirodė ir informacija, jog koalicijos partneriai „socialdarbiečiai“ išsiuntė krūvą klausimų ministrui. Įprastai parlamentinė kontrolė ir duomenys apie ją yra fiksuojami. Tačiau apie šį kreipimąsi informacijos rasti nepavyksta klausimų ir paklausimų registre. Ekonomikos komiteto, kuris gali vykdyti parlamentinę kontrolę ir po kurio skėčiu papuola ir Susisiekimo ministerija, pateikiamoje informacijoje apskritai nėra įrašų apie parlamentinę kontrolę nuo 2017 m. lapkričio 2 dienos. Kiti komitetai ją vykdo, bet Ekonomikos ar, pavyzdžiui, Aplinkos apsaugos komitetas, jos arba nevykdo, arba neteikia informacijos. Ir kokių nors išsamesnių komentarų apie tuos mistinius klausimus taip ir nepavyksta rasti.

Ir, regis, tik premjeras suvokė aiškiau, kiek gali tokios klaidos kainuoti ir nesimėtė pareiškimais, kurie viską tik dar labiau komplikuotų. Atleisti vieną populiariausių ministrų, kurį pats premjeras siuntė spręsti ir krizę mokytojų streiko metu, kas jam, beje, pavyko, nėra taip paprasta. Dar būtų nepaprasčiau surasti, kas jį pakeistų.

Reikia tikrai labai daug gebėjimų, jog tai, ką buvo galima puikiai suvaldyti ir sau net pakreipti naudinga linkme, taip komplikuotum ir tiek sau prišaudytum į kojas. Todėl lieka klausimas, ar toliau bus siekiama tiesiog paralyžuoti R. Masiulio darbą, ar galiausiai bus pasielgta profesionaliai ir visuomenei pateiktas objektyvus ministro veiklos vertinimas bei pateikti aiškūs argumentai dėl A. Vaitkaus veiksmų.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.