Nuomonės

2019.03.29 12:56

Marius Čepulis. Vingio parko ūbautojos

Marius Čepulis2019.03.29 12:56

Neries vingyje įkurtą Vingio parką puikiai žino miesto gyventojai. Jis garsus ne tik tuo, kad čia vyksta Dainų šventė, visokie koncertai ir festivaliai, kad čia maloniame pavėsyje galima sportuoti ar tiesiog ramiai pasivaikščioti. Kai kas žino, kad Vingio parkas garsėja erkių gausa, kiti girdėjo – kad savo senomis didžiulėmis pušimis. Žmonės žino, kad čia yra botanikos sodas su labai gražia ir sena liepų alėja (man gražiausia parko vieta).

Tačiau labiausiai Vingio parką tikrąją šio žodžio prasme garsina paukščiai. Jau nuo ankstyvo ryto čia aidi juodųjų ir strazdų giesmininkų chorai, laido gerkles liepsnelės, karietaitės, bukučiai, zylės, klykauja ir būgnija juodoji meleta su geniais, švilpauja sniegenos su varnėnais, treliuoja kikiliai ir čirškia žaliukės.

O sutemus, kai nutyla paskutinis strazdas ir pabėga paskutinis bėgikas (ne paukštis – žmogus) prasideda pelėdų metas. Taip, Vingio parką garsina ir naminių pelėdų pora. Kodėl naminės – nes mėgsta įsikurti prie žmogaus ir neretai kaminan įlenda, o per jį ir į namus patenka. Tai vietoj Kalėdų senio pas jus greičiau jau Kūčių pelėda pasirodys.

Vingio parke pirmą kartą namines pelėdas pastebėjau dar 2010 metais. Tada, vaikščiojant po parką, akis užkliuvo už kažko šviesaus senoje pakrypusios liepos drevėje. Pasirodo, ten kiurksojo du pelėdžiukai. Jie smalsiai dairėsi, stebėjo aplinką, zujančius aplink paukščius. Po kiek laiko mažiai išsikepurnėjo iš drevės ir užsikabarojo į medžio viršūnę.

Sekdamas pelėdžiukus susipažinau ir su jų tėvais. Jie visada tupėdavo kur nors netoliese ir nors atrodydavo, kad ramiai ilsisi, bet išties akylai stebėjo, kad niekas prie jų vaikų nelįstų. Posakį „kiekvienai pelėdai savo vaikai gražūs“ reiktų pervadinti „kiekvienai pelėdai savo vaikai brangūs“. Mat, pelėdos labai agresyviai gina savo atžalas ir ne vienas ornitologas yra nuo jų nukentėjęs, o vienam net akį iškabino. Tad prie pelėdų vaikų geriau nelįskit. O aš jau devintus metus pavasarį einu parkan ieškoti šitų ūbautojų, skaičiuoti pelėdžiukų derliaus ir iš tolėliau jais pasigrožėti.

Vingiaparkio pelėdų pora (pelėdos yra monogamai ir leidžia dienas su tuo pačiu partneriu) labai atsidavę tėvai. Jie kasmet užaugindavo po 3 – 4 pelėdžiukus (2017 metais buvo net 5), tačiau pernai ir šiemet sekėsi truputėlį sunkiau.

Žinoma, tiek daug jauniklių galima išauginti, jei nėra konkurentų ir yra daug maisto, o Vingio parke jo tikrai netrūksta. Taip pat šios pelėdos pasižymi tuo, kad labai anksti pradeda perėti – sausio pradžioje ar net gruodžio gale, o juk jų giminaitės miškuose pirmus kiaušinius sudeda tik kovo mėnesį.

2010 metais jaunikliai lizdą paliko gegužės mėnesį (kaip ir priklausytų naminėms pelėdoms), o štai pastaraisiais metais pūkuotukus matau jau kovo pradžioje. Pelėdų stebėtojai mano, kad tokiam ankstyvam perėjimui įtakos turi miesto režimas – čia daugiau maisto, šviesiau ir šilčiau. Žinoma, šylančios žiemos irgi prie to prisideda.

Keletą metų sėkmingai vedusi vaikus pelėdų pora pernai ir šiemet susidūrė su sunkumais.
Pernai pelėdų dėtis vos nežuvo, mat patelė turbūt kažkur prisitvojo (gal į automobilį) ir ją tupinčią šalia kelio, laimei, užtiko kolega ornitologas. Jis ją parsinešė, apžiūrėjo, pamaitino. Per naktį pelėda atsigavo, o anksti ryte paleista iškart nėrė drevėn.

Pasirodo, drevėje jau buvo kiaušinių ir neaišku, kiek jų sušalo, bet vis tik lizdą paliko ir sėkmingai užaugo 2 pelėdžiukai.

Šiemet pelėdų gyvenime irgi naujovės. Visų pirma jos grįžo perėti į savo senąją drevę, kurioje gyveno prieš 8 metus. Ir vienas poros narys (turbūt patinas) yra kitas, anksčiau nestebėtas paukštis. Neaišku, kas atsitiko su senuoju. Gal jis jau buvo senas ir mirė (pelėdos gyvena apie 20 metų), gal kas nors sumedžiojo ar pats kur prisitrenkė.

Šiemet taip pat jos turėjo pradėti perėti dar sausio pradžioje, nes pirmasis pelėdžiukas jau kovo 6 buvo išsikabarojęs lauk. Tiesa, tam pelėdžiukui nepasisekė. Stiprus vėjas jį išmetė žemėn ir jį ten pamačiusios varnos tiesiog užkapojo. Buvo bandoma gelbėt, bet žaizdų buvo per daug ir per gilios.

Kodėl varnos ir kiti paukščiai taip nekenčia pelėdų? Nes pelėdos sutemus, kai paukščiai įsitaiso miegoti, juos tiesiog nusirenka nuo medžių ir suryja. Tad visai suprantama, kodėl pamatę pelėdą visi paukščiai puola rėkti ir vyti ją lauk.

Naminė pelėda yra ne tik pelėda, bet ir paukštėda, voverėda, varlėda ir net vabalėda. Kai būna grambuolių skraidymo vajus, pelėdos mielai jais smaguriauja. Net esu matęs, kaip jaunas pelėdžiukas medžioja naktinius drugius pakelėje.

Pelėdų pagrindinis priešas yra kiaunės (dažniausiai sunaikina dėtis), varnos gali užkapoti jauniklius, o vištvanagis juos sumedžioti. Tačiau daugiausia pelėdų žūva atsitrenkusios į automobilius ar pastatų langus. Šiemet vienam pelėdžiukui žuvus dar 2 liko, jie ir šiuo metu tupi parko medžių viršūnėse ir sutemus pradeda gailiai cypsėti prašydami maisto.

Dieną, jei pasiseks, juos galite pamatyti Vingio parke, o jei ateisit vėlai vakare, išgirsit ir ūbaujantį patiną, kvykaujančią patelę bei cypaujančius mažylius.

Miškuose pelėdos dabar irgi aktyvios, pats metas važiuoti jų pasiklausyti. Jau sutemus arba auštant jos ypač balsingos. Ir ūbauja ne tik naminės, bet ir jų giminaitės žvirblinės, uralinės pelėdos, lututės, mažieji ir net didieji apuokai. Išsirinkit kokį ramų vakarą ir nuvykit į koncertą. Bilietų pirkti nereikės, tereikės koncertuojančius sutikti.

Draudžiama publikuoti šį komentarą bet kurioje žiniasklaidos priemonėje, išskyrus LRT.lt, be raštiško autoriaus sutikimo.

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius