Kartais pagalvodavau – kur gi vis dėlto slypi pono Viktoro Uspaskicho neblėstančios sėkmės paslaptis. Dešimtys Lietuvos liepų ir ąžuolų kilo bei krito nebūtin vos įveikę vieną kadenciją. Tyliai į politikos areną Artūro Paulausko šešėlyje atslinkęs Viktoras iš Kėdainių po kiekvienos kopia vis aukštyn.
Kartais pagalvodavau – kur gi vis dėlto slypi pono Viktoro Uspaskicho neblėstančios sėkmės paslaptis. Dešimtys Lietuvos liepų ir ąžuolų kilo bei krito nebūtin vos įveikę vieną kadenciją. Tyliai į politikos areną Artūro Paulausko šešėlyje atslinkęs Viktoras iš Kėdainių po kiekvienos kopia vis aukštyn.
Buvo Seimo komitetas, ministro postas. Po to – kėdė Europos Parlamente. Per tą laiką atsirado asmeninė partija, suklestėjo agurkėlių ir mėsytės gamyklos. Dabar štai, galima sakyti, po jo kojomis pasitiesusi visa Lietuva.
Kurį laiką maniau – žmogus tiesiog yra apdovanotas. Paprastas, nuoširdus, atviras, tai ir patinka publikai. Pamenate, kaip nuoširdžiai jis pyko, pavyzdžiui, ant „tūpų“ žurnalistų arba ne mažiau iš širdies padainuodavo. Tarytum toks pat kaip koks Juozukas iš Pumpiškių, jeigu tik atimsime milijonus.
Klydau. Klydau ir kitą kartą, kaip ir kai kurie kiti, bandę užrašyti šią sėkmių grandinę viešųjų ryšių specialistų nuopelnams. Na taip, buvo gražusis vaizdelis pro Seimo langą. Buvo nauja šukuosena. Galbūt tiesa ir tai, jog kiekvienas skambus ir dažniausiai netikėtas žodis yra palaimintas tų minėtųjų specialistų – žmonių sielų, slapčiausių liaudies troškimų žinovų.
Tačiau tai nieko neįrodo. Nes šiais laikais tuos specialistus, kurie padeda sukurti tokį virtualų, specialiai viešajam vartojimui skirtą antrininką, samdo kone kiekvienas. Bet viešosios paklausos rezultatai visiškai skirtingi.
Man atrodo, pagaliau jau supratau šią didžią paslaptį ir skubu pasidalyti savo atradimu. Jis paprastas kaip anas raugintas agurkėlis. Bet dividendus garantuoja gerus. Ir, svarbiausia, ilgalaikius.
Per karštų vasarų, per šaltų žiemų, gausaus lietaus, bjauriausios valdžios nuvargintiems lietuviams labiausiai stinga ir labiausiai reikia šventės. Reikia ko nors, kas pažadintų, sudirgintų nervų galūnes ir pakeltų jeigu ne žygiui ar darbui, tai bent tūpsniui prie televizoriaus. Ir Viktoras Uspaskichas ją dovanoja. Iš esmės mainais neprašydamas nieko. Nebent tik virtualios meilės ir kartais, labai retai, už jį pabalsuoti. Bet tai juk pigi smulkmena, ar ne?
Ir reikia pripažinti, kad žmonės neklysta. Yra Viktoras, bus ir šventė. Kartais kukli. Pamenate, ledų lietų, pasivaikščiojimą ant tokių galingų vandens srovių? Arba dar geriau – prezentacijas, kurios iki šiol buvo daugiau elito ar verslo bendrovių užsiėmimas. Kas pavertė jas visų žmonių? Atspėjote teisingai.
Buvo ir galingų švenčių. Na kad ir pabėgimas į Maskvą, kai prašė politinio prieglobsčio. Parodykit nors vieną, kuris tada sugebėjo likti abejingas, kai televizorius kasdien transliavo tikrą, o ne išgalvotą politinį trilerį. Buvo mūsų krašte visko. Bet tokio įdomumo niekas kitas nepadarė.
Kurį laiką Lietuvoje buvo nuobodoka. Tik rūškani veidai. Krizė. Totali nelaimė. Bet štai parsikvietėm iš Briuselio Viktorą, ir visas krizes tarsi nupūtė. Vėl smagu. Per silpnai pasakiau. Tai jau ne šiaip šventė, o tikra fiesta. Apie ją kalba visi. Ir galingi, ir maži. O šis mūsų pokalbis – tik dar vienas kuklus to įrodymas.
Prieš porą dienų pasikalbėjome visi apie pono Viktoro Uspaskicho triusikus, kuriuos jis lyg ir pažadėjo mums parodyti. Taip pat – apie nekaltybę, kurią norima iš jo atimti. Šalies gyvenimas tapo iš esmės kitoks. Kažkur tarp nekaltybės ir triusikų praslinko balsavimas dėl biudžeto, ir kaip tik todėl net šios kasmetės temos nuobodumas nesukėlė jokios alergijos.
Kai bus kitas balsavimas, tikiu, kad sulauksime tęsinio apie tai, kaip asmeniniais Viktoro milijonais bus išperkama jo draugų, o gal ir visos partijos nekaltybė.
Buvo ir šiek tiek ašarų (čia aš apie ministrus). Buvo ir maldų. Laikraščiuose jau pasirodė pasakojimai iš galingųjų gyvenimo apie tai, kaip reikia daryti pinigus ir savo gyvenimą iš oro. Čia tai bent.
Prezidentė vienu metu dar bandė visa tai sustabdyti, bet jai nepavyko, nes negalėjo pavykti. Žmonės, net ir tie, kas nebalsuoja už šventę, nebenori gyventi nuobodžiai.
Tai ir pasilinksminkim. Juk artėja Kalėdos.
Komentaras skambėjo per LRT radiją.
