Nuomonės

2019.03.22 13:35

Vaiva Rykštaitė. Ar išsižadėję Michaelo Jacksono muzikos vis dar eis į Katalikų bažnyčią?

LRT.lt2019.03.22 13:35

Man smalsu, ar žmonės, išsižadėję Michaelo Jacksono muzikos, vis dar eis į Katalikų bažnyčią? Pavyzdžiui, per Kalėdas? Jei kas dar negirdėjot: neseniai HBO platformoje pasirodė dviejų dalių dokumentinis filmas „Paliekant Niekados šalį“ (Leaving Neverland – angl.), kuriame du suaugę vyrai Wade`as Robsonas ir Jamesas Safechuckas, vaikystėje koncertavę ir keliavę su M. Jacksonu, dabar prieš kameras teigia, jog garsusis dainininkas juos išnaudojo seksualiai.

Nors šios išpažintys nesukėlė tokio visuomenės rezonanso, koks kilo prasidėjus #metoo grotažymėmis, vis tik radosi vis daugiau pavienių žmonių ir galingų kompanijų, viešai išsižadančių M. Jacksono muzikos ir bet kokių sąsajų su juo. Pavyzdžiui, animacinio filmo „Simpsonai“ prodiuseriai nusprendė išimti 1991-ųjų metų seriją „Stark Raving Dad“, kurioje šalia Homerio Simpsono pasirodo ir M. Jacksono personažas. Daugiau nei 12 tūkstančių žmonių jau pasirašė peticiją prašydami, kad Las Vegaso „Mandalay Bay“ viešbutis ir kazino pašalintų M. Jacksono statulą. O prabangus prekinis ženklas „Louis Vuitton“ pranešė sustabdantis dizainerio Virgilo Abloh`o kurtų drabužių gamybą, kurie buvo įkvėpti M. Jacksono stilistikos.

Šitokios reakcijos manęs nė kiek nestebina, bet kelia klausimą, į kurį nerandu vienareikšmiško atsakymo: ar įmanoma atsieti kūrėją nuo jo kūrybos?

Dar neseniai Lietuvoje leidykla „Alma littera“ išsižadėjo sėkmingai parduodamų Rūtos Vanagaitės knygų, o žurnalistai sutartinai ignoravo dizainerio Juozo Statkevičiaus drabužių kolekcijos pristatymą. Smerkiami jau mirę talentingi rašytojai, jaunystėje kūrę odes stalinistiniam režimui ir tautos išdavikai; aktorė Asta Baukutė, televizijos laidoje atkartojusi Hitlerio pasveikinimą, ir muzikos prodiuseris Marijus Basanovas, savo feisbuke išreiškęs homofobiškas pažiūras, sulaukė visuotinės kritikos lavinos… Tokių pavyzdžių yra daug, ir jie dažnai paneigia teiginį, neva „blogos reklamos nebūna“ – kai kurių kūrėjų  karjera iš tiesų dėl vienos didelės klaidos žlunga, o kiti kyla lyg feniksai iš pelenų. Kaip antai, J. Statkevičius, į kurio pernai metų kolekcijos pristatymą vėl rinkosi visi –  netgi tie, kurie dar neseniai buvo jo garsiai išsižadėję.

Pamenu, kaip viena mano draugė amerikietė vardu Hillary nuolat telefonu pykdavosi su savo vaikinu, galiausiai viską jam atleisdavo, o tada padėjusi ragelį man tartum teisindavosi: „Štai, pas jį namuose nakvoja jo buvusi mergina, bet aš negaliu ant jo pykti. Jis yra genijus, o genijai dažnai nesupranta, kaip veikia šis pasaulis, jie neturi tos bendros nuovokos… Supranti?“ Hillary vaikinas buvo kompozitorius ir nuolat jai neištikimas su kitomis moterimis, nors to neslėpė ir teisinosi maždaug taip: „aš pats nesuprantu kaip tai įvyko“. O aš linkčiodavau draugei pritardama, nes tikrai supratau – ir tą genijų nenuovokumą, ir juo labiau tai, kaip veikia akla meilė.

Nors Hillary ir jos patologiškai neištikimo vaikino pavyzdys yra skystokas, būtent tokį vaizdinį čia noriu pasitelkti. Jis dažnai tampa knygų ir kino herojumi – žavingas niekšas, kuriam neįmanoma atsispirti. Ir nors protu aiškiai suvokiamos visos jo niekšybės, visada yra kita asmenybės dalis, linkstanti prie genialiosios, žavingosios jo pusės. Kitaip tariant, tai yra vieta, kur susitinka protas ir jausmai, kur priešpriešon stoja bet kurio žmogaus moralinis veidas ir talentas. Kuris iš jų svarbesnis?

Todėl ir kalbant apie puolusius genijus atrodo svarbu sugebėti atskirti ir įvardyti oficialią poziciją nuo asmeninių jausmų ir ryšio su genijaus kūriniu. Kitaip tariant, bus neabejotinai teisinga, jei muzikos leidybos kompanijos boikotuos M. Jacksono muziką, ir aš pati esu nuoširdžiai pasibaisėjusi dainininkui pateiktais kaltinimais. Bet lygiai taip pat nuoširdžiai prisipažįstu, kad  turbūt nesugebėsiu susivaldyti ir, tikėtina, linkčiosiu į taktą, o gal net šoksiu išgirdusi dainą „Billie Jean“. Šoksiu, nors viešai prisidėsiu prie dainininko pasmerkimo. Šoksiu, nes kaip rašytoja tikiu, kad kūriniams lemta gyventi atskirą gyvenimą nuo kūrėjo. Šoksiu, nes, nepaisant visame pasaulyje katalikų bažnyčią krečiančio milžiniško masto pedofilijos skandalo, užvakar buvau užėjusi į Kauno katedrą ir uždegiau ten žvakutę.

Ir, kai jau, atrodo, išsiaiškinome – tebūnie kūriniai ir kūrėjai gyvena atskirus gyvenimus, čia išsyk kyla klausimas: kaip dar galima nubausti kūrėją-niekšą, jei ne visiškai išsižadant jo kūrybos? Nežinau. Gal padiskutuokime komentaruose?

Vaiva Rykštaitė yra Havajuose gyvenanti rašytoja.

Naujausi

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius