Nuomonės

2019.03.22 10:30

Rūta Juknevičiūtė. Visa Lietuva – interesų konfliktas?

LRT.lt2019.03.22 10:30

„Manau, kad visa Lietuva yra interesų konfliktas“, – taip pirmadienį kalbėjo po rinkimų atostogų į darbą grįžęs uosto vadovas Arvydas Vaitkus.

Klaipėdos mero rinkimus pralaimėjęs „valstiečių“ kandidatas dar pridūrė, kad jam susidaro įspūdis, jog su tam tikrais žmonėmis „negali bendrauti, negali žiūrėti į akis“. Tie žmonės – tai uosto verslininkai, dosniai aukoję „valstiečių“ rinkimų kampanijai, su A. Vaitkaus sąrašu kandidatavę į uostamiesčio tarybą. Tačiau A. Vaitkus tiems žmonėms ne tik į akis žiūrėjo, bendravo, bet ir rinkimuose galbūt naudojosi jų suneštomis aukomis.

Taip, uosto vadovas ne kartą akcentavo, kad aukojama buvo ne jam asmeniškai, o „valstiečiams“. Pats A. Vaitkus į „valstiečių“ rinkimų sąskaitą pervedė 17,6 tūkst. eurų, o nuo jo sprendimų priklausantys uosto verslininkai – 61,7 tūkst. eurų. Taigi iš viso beveik 80 tūkst. eurų. Solidi suma. Galbūt ne tokia solidi ji atrodo milijoninius pelnus uždirbantiems uosto verslininkams, bet jos dėka rinkimų kampanijos metu A. Vaitkaus veidą rinkėjai galėjo  matyti beveik visoje Klaipėdoje. O pats A. Vaitkus tiems verslininkams į akis žvelgė ir abi rinkimų naktis, rezultatų laukdamas vieno iš „valstiečiams“ aukojusių verslininkų viešbutyje.

Ir ne tik tai. Su rinkimų bendražygiais A. Vaitkaus akys kartkartėmis susitinka ir, pavyzdžiui, Klaipėdos „Neptūno“ varžybose. Prieš metus du A. Vaitkaus rinkimų sąrašo „Klaipėda gali daugiau“ kandidatai, uosto verslininkai, tapo krepšinio klubo dalininkais. Džiugu, kad verslininkai ryžosi prisidėti prie finansinių problemų ištikto klubo gelbėjimo. Verslininkai sportą remia savo uždirbtais pinigais, o A. Vaitkus palaikymą Klaipėdos sportui reiškia kitaip. Jo vadovaujamas uostas yra ilgametis „Neptūno“ partneris ir perka reklamą klubo rungtynėse. Pavyzdžiui, pernai už 43,4 tūkst. eurų su klubu pasirašytą sutartį Klaipėdos uosto direkcija buvo reklamuojama arenos LED stovuose, varžybų anonsuose, klubo interneto puslapyje, ant klubo žaidėjų marškinėlių. Iš viso nuo 2010 m. tokių sutarčių su „Neptūnu“, viešųjų pirkimų duomenimis, pasirašyta už 344,6 tūkst. eurų. Dar uostas beveik kasmet iš savo biudžeto dalį darbuotojų aprūpina abonementais stebėti „Neptūno“ varžybas. Šiemet tokių abonementų buvo nupirkta 23 vienetai. Tačiau Direkcija aiškina, kad ne uosto vadovai jais naudojasi.

Prieš kelerius metus nemažai diskusijų kilo, išaiškėjus, kam paramą dalindavo kita susisiekimo sektoriaus valstybės įmonė – „Lietuvos geležinkeliai“. O dosniausiai remiamas taip pat buvo sportas, o ypač įstaiga „Krepšinio rytas“, valdanti „Lietuvos ryto“ krepšinio klubą. Tada viešojoje erdvėje imta svarstyti, ar tai nėra žiniasklaidos pirkimas, mat krepšinio klubo prezidentas yra Gedvydas Vainauskas, taip pat vadovaujantis ir žiniasklaidos grupei „Lietuvos rytas“. Tada net dabartinis premjeras Saulius Skvernelis įsikišo svarstydamas, kad valstybė turi rasti modelį, kaip skaidriai remti sportą.

Štai Uosto direkcija, irgi valstybės įmonė, savąjį modelį rado – jie sportą, krepšinio klubą, kurio dalininkais tapo uosto verslininkai, remia pirkdami savireklamą. Vienas iš „Neptūno“ dalininkų verslininkas Arūnas Tuma su uosto vadovu vienas kitam į akis pasižiūri ir stovėdami arenų tribūnose. Dar, kaip liudija socialiniuose tinkluose pasirodančios nuotraukos, abu skuba į persirengimo kambarį įsiamžinti su „Neptūno“ krepšininkais. Nieko čia bloga – visi mes turime savų pomėgių ir laisvalaikį, ar ne?

Visa Lietuva, kaip sako A. Vaitkus, yra interesų konfliktas. Niekur nuo uostininkų akių nepabėgsi.

Su kai kuriais kitais uosto verslininkais A. Vaitkus susitinka ir medžiotojų būrelyje „Varsa“, tačiau galbūt klaidinga manyti, kad uostininkai būrelyje kalbasi apie kažką daugiau nei apie ragus.

Derinti reikalus pirtelėse ir medžioklėse – senų laikų palikimas. O uostas – modernus, pelningas ir, teigiama, ypač skaidrus.

Tik su privačiais interesais kiek sudėtingiau. Lietuva dešimtmečiais bando atsikratyti „švogerių krašto“ etiketės. Tačiau sunku, nes Lietuva – maža valstybė. Kur tik pasisuksi: giminės, draugai, klasiokai, rinkimų bendražygiai, medžioklės partneriai.

Lietuva maža, tačiau uostas didis. Sakoma, nepralenkiamas tarp Baltijos valstybių. Tačiau ir čia nuo interesų pabėgti sunku. Kaip šią savaitę atskleidė LRT tyrimas, darbuotojų, vienokiais ar kitokiais ryšiais susijusių su privačiu uosto verslu, Direkcijoje netrūksta. Vieno darbuotojo giminaitis dirba daugiausia uosto pirkimų laiminčioje bendrovėje. Kito darbuotojo tėvas – koks sutapimas – krovos kompanijoje, į kurią uostas nukreipęs bene daugiausia investicijų. Buvusių uosto vadovų marčios ar žmonos irgi darbuojasi uosto direkcijoje. Ir dar – kokių tik gyvenime sutapimų nebūna – daugiau nei keli uosto verslininkai gyvena ir tame pačiame milijonierių oaze pramintame kvartale. Atsitvėrę kelią iki jūros.

Gal tikrai, kaip sako A. Vaitkus, visa Lietuva – interesų konfliktas? Ir kaip dabar, likus vadovauti uostui, nuo interesų galima pabėgti, kai su uosto verslininkais siejo tiek bendrų interesų – rinkimų kampanijos pinigai, rinkimų sąrašas. O čia, uoste, sieja dar ir verslininkams galbūt palankūs sprendimai. Ypač kai uosto vadovas yra komisijos, vertinančios, atrenkančios ir sprendžiančios dėl uosto projektų, narys. O tie politiniai bendražygiai – komisijos palankiais sprendimais suinteresuoti asmenys.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis tai vadina neeiline situacija. Jam greičiausiai ji ne itin maloni. Tačiau visai kitaip jaučiasi kai kurie kiti vyriausybės profesionalai. Skaidrumą valstybėje nuolat akcentuojantis premjeras Saulius Skvernelis ar „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis. Jiems verslininkų suaukoti pinigai neatrodo blogybė. Ir jokių interesų konfliktų šioje situacijoje jie neįžvelgia. Nors S. Skvernelio rinkimų štabo vadovas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas prieš gerą mėnesį partijai pasiūlė kai kurių aukų atsisakyti. Tas pats V. Bakas prieš mėnesį Seimo komiteto posėdyje išklausė ir vyriausybės vicekanclerio Almino Mačiulio argumentus, kodėl specialioji vyriausybinė komisija nesuteikė leidimo strateginiame Klaipėdos uoste plėstis su Baltarusija dirbančio verslininko Igorio Udovickio verslui. Taip, to paties, kuris irgi aukojo „valstiečių“ rinkimų kampanijai. Vyriausybės komisijai tada užkliuvo I. Udovickio verslo partnerių „Belaruskalij“ iš Rusijos banko „Sberbank“ paimta paskola. Minėtam bankui Vakarai taiko sankcijas.

I. Udovickio investicijos uoste S. Skvernelio suformuotai komisijai tąkart pasirodė keliančios grėsmę nacionaliniam saugumui. Tačiau I. Udovickio investicijos į pačius „valstiečius“  S. Skverneliui ir R. Karbauskiui puikiausiai tiko. Verslininkui aukų „valstiečiai“ negrąžino. Priešingai – kai kurie uosto verslininkai „valstiečių“ rinkimų kampanijai skyrė ir po antrą ar net trečią auką.

Į rinkimų sąrašą uosto vadovą prisiviliojęs R. Karbauskis greičiausiai tikėjosi, kad „valstiečiams“ pavyks įsitvirtinti Klaipėdoje. Kultūros komiteto pirmininkas praėjusių metų pabaigoje net pats vyko į Klaipėdą diskutuoti išorinio uosto klausimu. Ilgai netrukus visuomenė išgirdo apie naujas nepartinio uosto vadovo ambicijas – į merus kandidatuoti pasikinkius „valstietišką“ gandrą.

Tačiau nepartinis A. Vaitkus tapo tik kiek daugiau nei prieš metus. O iki tol jo kelias iki uosto vadovo kėdės buvo socialdemokratų rožėmis klotas. Po ketverių metų vadovavimo uostui, 2017 m. pabaigoje, A. Vaitkus pareiškė, kad jo pozicijoje „geriau būti nepriklausomu žmogumi“. Uosto vadovas socialdemokratus paliko po jų skilimo, tačiau pats savo sprendimo su tuo nesiejo.

Valdžioje esančios partijos ir uosto vadovo kėdė visuomet buvo tiesiogiai susijusios. „Nepartinio uosto vadovo nebūna“, – juokauja dalis klaipėdiečių. Ir jie didžiąja dalimi teisūs. Buvę uosto vadovai Valentinas Greičiūnas, Sigitas Dobilinskas priklausė socdemams. 2009 m. tuometis susisiekimo ministras Eligijus Masiulis uosto vadovu paskyrė liberalą Eugenijų Gentvilą. 2013 m. į valdžią grįžę socialdemokratai vėl sugrįžo ir į uostą. Tuometis susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius uosto vadovu paskyrė socialdemokratą A. Vaitkų.

Apskritai socialdemokratų įtaka uoste visuomet buvo labai stipri. Ne tik per vadovus ir darbuotojus, bet ir per kai kuriuos įtakingus uosto verslininkus, vienaip ar kitaip susijusius su socialdemokratais.

Tą įtaką uostamiestyje sustiprinti greičiausiai norėtųsi ir „valstiečiams“. Net du įtakingi uosto verslininkai – Arūnas Tuma ir Vidmantas Dambrauskas – atstovaus „valstiečiams“ Klaipėdos miesto taryboje. Mandato taryboje neplanuoja išsižadėti ir A. Vaitkus. Tačiau vietos taryboje yra niekis, palyginti su įtaka uoste.

Visuomenė galbūt jau pamiršo, kad beveik prieš dešimtmetį valdančiosios partijos lyderio verslas kalbėjo apie planus investuoti Liepojos uoste, į grūdų saugyklą. O to prisireikė tada, kai R. Karbauskio verslas buvo priverstas pasitraukti iš „Klasco“ grūdų terminalo Klaipėdos uoste. Dar su uostu R. Karbauskį sieja ir baltarusiškos trąšos, kurias krauna vienas „valstiečių“ rėmėjų, minėtasis verslininkas I. Udovickis. R. Karbauskio verslas baltarusiškas trąšas importuoja, o I. Udovickis jas siekė ne tik krauti uoste, bet ir pats savo vagonais atsivežti nuo Baltarusijos sienos. Taip konkuruoti su „Lietuvos geležinkeliais“. Sąmokslo teorijų kūrėjai greičiausiai sugalvotų ne vieną schemą, kaip du verslininkai vienas kitam galėtų pagelbėti ir atsidėkoti. Bet tai būtų tik sąmokslo teorijos, nes, kaip anksčiau sakė pats R. Karbauskis, įtaka daroma ne viešai ir legaliai aukojant partijų rinkimams, o per vokelius gėrimų dėžutėse.

Beje, A. Vaitkaus kabinete kratas prieš kelerius metus atlikę pareigūnai irgi buvo radę dėžutę su vienos stambius užsakymus laiminčios latvių bendrovės logotipais. Tik vokelio toje dėžutėje nerado. Pinigų ir latvių verslininkų dovanotą prabangų laikrodį pareigūnai rado pas buvusį A. Vaitkus pavaldinį, kyšio ėmimo byloje nuteistą Gediminą Zumarą. Su juo neseniai teko pabendrauti telefonu. G. Zumaras tikino, kad 2016 m. uoste kilęs kyšininkavimo skandalas tebuvo nesusipratimas. O vienintelė jo nuodėmė esą buvo ta, kad kaip dovanos gauto 5 000 eurų kainuojančio laikrodžio jis nedeklaravo. Galima būtų stebėtis, kaip buvusiam uosto darbuotojui pasirodė tinkama iš konkursus laiminčios bendrovės atstovo priimti tokią dovaną.

Galima būtų stebėtis ir tuo, kaip valdančiai profesionalų partijai atrodo tinkama su uosto milijonierių pinigais dalyvauti rinkimuose. Tačiau besistebintiems, kaip šią savaitę sakė R. Karbauskis, teks nusivilti. Nes niekur jokių pažeidimų nebuvo.

Tiesiog taip jau yra, kad, kaip sako A. Vaitkus, visa Lietuva yra interesų konfliktas.

Rūta Juknevičiūtė yra LRT Tyrimų skyriaus žurnalistė.

 

 

 

Naujausi

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius