Prezidentas Barackas Obama antradienį pasakė savo šeštą metinę kalbą ir pirmą kalbą kaip šluba antis. XVIII a. Londono biržoje taip vadindavo bankrutavusį akcininką. Amerikoje šluba antimi XIX a. pradėjo vadinti politikus, dirbančius jiems likusį terminą, kai jau išrinktas įpėdinis.
Prezidentas Barackas Obama antradienį pasakė savo šeštą metinę kalbą ir pirmą kalbą kaip šluba antis. XVIII a. Londono biržoje taip vadindavo bankrutavusį akcininką. Amerikoje šluba antimi XIX a. pradėjo vadinti politikus, dirbančius jiems likusį terminą, kai jau išrinktas įpėdinis.
Respublikonai dabar turi daugumą ir Atstovų rūmuose, ir Senate, todėl prezidentas liko be svertų įstatymų leidėjų institucijose. Kadangi JAV įstatymai vienam asmeniui leidžia tik dvi prezidento kadencijas, kaip ir pas mus, B. Obama dabar turi laisviausias įmanomas politikui rankas veikti. Iš kitos pusės, jį varžo kitos partijos turima dauguma, turinti daug galių koreguoti jo veiksmus. Štai tokioje padėtyje esantis B. Obama kaip politikas vadinamas šluba antimi.
Nors Rusijos prezidentas pagal konstituciją irgi turi teisę būti renkamas tik dviem kadencijoms, Vladimiras Putinas save, matyt, suvokė ne kaip šlubą antį, o kaip medžiojamą antį. Skirtumas tarp demokratijos ir diktatūros yra toks, kad demokratiniai politikai po pralaimėjimo išeina į pensiją ar į opoziciją, o autoritarinio režimo politikai keliauja į kalėjimą. Todėl V. Putinas pralaukė ketverius metus už „aifonu“ vadinamo Dmitrijaus Medvedevo nugaros, pasiilgino terminą iki šešerių metų ir grįžo į prezidentus trečiai kadencijai. Rusijos Konstitucinio teismo pirmininkas lyg bandė protestuoti dėl konstitucijos sulaužymo, bet buvo nežinomomis priemonėmis nutildytas.
B. Obama, kaip visi JAV prezidentai, atvažiavo sakyti savo metinės kalbos į Kongresą, tuo parodydamas pagarbą įstatymų leidėjų institucijai, simboliškai pabrėždamas įstatymo viršenybę šalyje. Tokia pati tradicija yra Lietuvoje. Rusijoje visi įstatymų leidėjai ir verslo grietinėlė keliauja pas prezidentą išklausyti jo žinios. Simboliškai parodoma, kas svarbiausias valstybėje: ne įstatymas, o konkretus žmogus prezidento poste.
B. Obama didžią dalį savo pranešimo skyrė vidaus padėčiai ir turėjo kuo pasidžiaugti: ekonomika vėl auga, darbo vietų daugėja, JAV dėka skalūnų revoliucijos tapo energetiškai nepriklausoma valstybe. Jis pranešė: „Amerika, žinok: krizės šešėlis praėjo“. Pagrindinė jo žinia buvo, kad pakilimo vaisiais turi naudotis ne tik turtingiausi, todėl kalbėjo apie vidurinės klasės stiprinimą, apie didesnį turtingiausiųjų apmokestinimą. V. Putinas nuosmukio akimirką toliau rūpinasi tik savo ratu: šiomis dienomis jis apdovanojo ordinu savo draugo Igorio Sečino 25-erių metų sūnų – dėmesio – „už ilgametį sąžiningą darbą“.
Rusijoje skelbiama vienybė susibūrus aplink amžinąjį V. Putiną. Didelės politikų vienybės vardan šalies nesimato nei Lietuvoje, nei JAV. Bendrapartiečiai demokratai pranešimo metu vis šoko iš vietų plodami už kiekvieną pasigyrimą ar iniciatyvą, o respublikonai atsistojo gal tik vieną kartą – kai B. Obama pristatė astronautą, besiruošiantį metus truksiančiai kelionei kosmose.
Rusijai prezidento kalboje buvo skirta nedaug vietos tarp Islamo valstybės ir Kubos. Jis patvirtino, ką daro ir kodėl. Cituoju: „Mes palaikome principą, kad didelės šalys negali puldinėti mažų – stodami prieš Rusijos agresiją, palaikydami Ukrainos demokratiją ir užtikrindami mūsų NATO sąjungininkus“. Šie sąjungininkai – tai mes, o užtikrinimas yra ne tik patikinimas žodžiais. Amerikiečiai mėgsta konkretumą, todėl Lietuvoje mes dabar nuolat turime apie šimtą JAV karių su ginkluote. Jie yra įkaitai vardan mūsų saugumo. Nesunku įsivaizduoti, jog agresijos atveju nukentėjusi viena JAV kuopa sukeltų nepalyginamai didesnę atsakomąją reakciją negu didvyriškai besiginantis lietuvių batalionas.
Komentaras skambėjo per LRT Radiją.
