Paaiškėjus Seimo rinkimų rezultatams, daug kalbėta apie tai, kad naujajame Seime veiksianti konservatorių ir liberalų opozicija bus dalykiška, solidi ir stipri. Tuo metu Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės ateitis buvo piešiama niūriomis spalvomis: ji būsianti draskoma vidaus prieštaravimų, populistinė ir nekompetentinga, pažeidžiama dėl Viktoro Uspaskicho problemos.
Paaiškėjus Seimo rinkimų rezultatams, daug kalbėta apie tai, kad naujajame Seime veiksianti konservatorių ir liberalų opozicija bus dalykiška, solidi ir stipri. Tuo metu Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės ateitis buvo piešiama niūriomis spalvomis: ji būsianti draskoma vidaus prieštaravimų, populistinė ir nekompetentinga, pažeidžiama dėl Viktoro Uspaskicho problemos.
Kol kas šios prognozės nepasitvirtina. Šešioliktosios Vyriausybės programą teigiamai vertina žinomi ekonomistai ir politologai. Ministrų kabineto sudėtis taip pat neteikia pagrindo badyti pirštais į asmenybes ir šaukti drauge su konservatoriais apie artėjančią „antrosios respublikos pabaigą“.
Vieniems gali nepatikti naujoji ūkio ministrė socialdemokratė Birutė Vėsaitė, o kitiems gali nepatikti viešuosius ir privačius interesus supainiojęs buvęs ūkio ministras konservatorius Dainius Kreivys. Visiems visada kas nors patinka ar nepatinka. Bet painioti viešuosius ir privačius interesus – negražu.
Dešinieji piktinasi kai kurių naujojo Ministrų kabineto narių kalbomis. Sako, kad jie nusišneka. Tačiau kas jau kas, o konservatoriai apie politinius paistalus galėtų ir patylėti. Nes būtent jų garbės pirmininkas kalba apie marsiečius, „antrosios respublikos pabaigą“ ir jau seniai pučia į akis violetinę Drąsius Kedžio miglą.
Nepasitvirtino ir opozicijos teiginiai apie tai, kad Socialdemokratų partijos pirmininkas A. Butkevičius neatlaikys V. Uspaskicho spaudimo ar šantažo. Atlaiko – ir kuo puikiausiai. Nuėjo į Darbo partijos frakciją, ramiai pasakė, kad socialdemokratai balsuos už neliečiamybės atėmimą iš trijų „darbiečių“ parlamentarų, o „darbiečiai“ vis tiek balsavo už Vyriausybės programą.
Abejonių dėl kompetencijos, dalykiškumo ir solidumo šiandien kelia ne tiek Vyriausybė ir jos programa, kiek, deja, opozicija. Štai Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas stebisi valdžią užleidusių konservatorių kritika A. Butkevičiaus Vyriausybės programai. Stebisi todėl, kad konservatoriai kritikuoja socdemus už populistinių pažadų atsisakymą, nors kaip tik už tai turėtų juos girti.
„Dešinieji, prieš tai kalbėję daug apie atsakingą valdymą ir atsakingą politiką, dabar kritikuoja naujos daugumos Vyriausybės programą dėl to, kad ji atsisakė populistinių arba kairiųjų pažadų. Tai man atrodo keista“, – naujienų portalui DELFI sakė R. Vilpišauskas.
Jo žodžiais, konservatorių kritika turėtų būti konstruktyvesnė, tačiau susidaro įspūdis, kad Tėvynės sąjungos lyderiai kaip tik nori, kad populistiniai teiginiai būtų įgyvendinami. Politologo teigimu, Tėvynės sąjunga greitai pamiršo, ką reiškia būti atsakingai už situaciją, viešuosius finansus, ir perėjo prie atviros demagogijos, užuot teikusi rimtus dalykinius siūlymus. Opozicija net nesiteikė pastebėti ir pripažinti, kad Vyriausybės programa buvo smarkiai patobulinta.
Beje, teigiamai apie Vyriausybės programą atsiliepė ir ekonomistas Raimondas Kuodis. Jo žodžiais, „bendras įspūdis – geresnis, nei galima buvo tikėtis“. R. Kuodžiui patiko tai, kad premjeras A. Butkevičius, kalbėdamas apie svarbias politikos ir ūkio sritis, siūlo nedaryti skubotų sprendimų ir kurti darbo grupes. „Tai liudija, kad, matyt, bus labiau įsiklausoma į ekspertų nuomones, o ne bandoma improvizuoti“, – sako R. Kuodis.
Tačiau vienas iš opozicijos lyderių Jurgis Razma kažkodėl kaip tik čia mato Vyriausybės silpnybę. Jis šaiposi: „Standartinis atsakymas, kurį išgirsdavome, buvo toks – sudarysime darbo grupę. Todėl aš juokaudamas net sugalvojau tokias eiles Vyriausybės programai apibūdinti: yra Lietuvoje problemų, ką darysim? Darbo grupę sudarysim“.
Jurgis Razma – poetų poetas! Lieka tik romantiškai atsigulti po žvaigždėtu dangumi ir klausytis konservatoriško rimavimo perlų: „Ką darysim? Sudarysim!” Iš pradžių eilėmis į tautą prabyla Vytautas Landsbergis, paskui – Rasa Juknevičienė, o dabar, žiūrėkite, jau ir kiti konservatorių vadai ima konkuruoti ar tai su Maironiu, ar tai su Majakovskiu...
Juokai juokais, bet J. Razmos mintis iš tiesų visai nejuokinga. Prisiminkime: kritikuoti demokratinę valdžią už tai, kad ji, spręsdama įvairias problemas, sudaro darbo grupes ar komisijas, užuot veikusi valingai ir greitai, mėgo Adolfas Hitleris. Nacių vadas šaipėsi iš tokios praktikos, kai iš pradžių atsiklausiama nuomonės, diskutuojama, svarstoma.
Bet juk tokia praktika ir yra demokratijos esmė. O konservatoriams ji, pasirodo, nepriimtina. Juk jie visada viską žino geriau. Jie nemėgsta tartis nei su ekspertais, nei su tauta. Ketverius metus turėjome kaip reta arogantišką, į nieką, išskyrus save, neįsiklausiančią valdžią, o dabar, matyt, turėsime arogantišką opoziciją. Štai kas lieka iš amžinųjų vertybių...
Komentaras skaitytas per LRT radiją ir publikuotas portale DELFI.lt.
