Nuomonės

2019.03.19 13:17

Lina Venskaitytė. „Instagram“ istorijos: tikrieji nuomonės lyderių veidai, protai ir atsakomybė

LRT.lt2019.03.19 13:17

Nugludintų nuotraukų ir įrašų laikai eina į pabaigą. Viskas keliasi į realiu laiku transliuojamas ir po 24 valandų išnykstančias istorijas, kuriose netikėtai atsiskleidžia tikrieji nuomonės lyderių veidai, protai ir vertybės. Išmanusis telefonas, internetas ir kiek per daug atsipalaidavimo (nuo šlovės ar kitų dalykų) ir viskas. Detaliai aptariame, juokiamės ir smerkiame politikus, kurie paviešina įrašų akivaizdžiai įkvėpti ne sveiko proto, ir rekomenduojame jiems tam tikru metu nelįsti į internetą. Tuo metu didžiulis būrys populiarios kultūros nuomonės formuotojų visą parą transliuoja taip vadinamą savo realybę, kuri dažnai ne tik kad nenusileidžia, bet ir pralenkia politikų pasirodymus. Smalsu auditorijai, tačiau koks tikrasis poveikis?

Vienas vairuoja ir tuo pačiu metu filmuoja, kitas prieš veidrodį apžiūrinėja šonkaulius ir dejuoja, kad priaugo daug svorio, kažkas užsiima ekstremaliomis pramogomis be reikalingų apsaugų, kažkas demonstruoja, kaip naudojasi nelegaliomis filmų programomis – čia tik keletas momentų iš nuosekliai transliuojamo influencerių gyvenimo.

Kai visuomenė pradeda diskutuoti apie kokį nors sukrečiantį įvykį, influenceriai irgi neatsilieka – tada pasipila vertinimai, pasmerkimas, moralizavimas, kaltinimai. Kiek daug virtualių ašarų ir dejonių išliejama dėl avarijų, patyčių, savižudybių bei kitų socialiai jautrių temų. Tačiau kartu nesulėtėja informacijos srautas, kuris formuoja pačios jautriausios auditorijos dalies – vaikų, jaunimo – nuomonę, kaip reikia „gyventi iš tikrųjų“. Nors ką čia, juk ne tik vaikų ir jaunimo. Ko gero, nepriklausomai nuo amžiaus kiekvienas, žiūrėdamas, ką veikia nuomonės lyderis, gali pagalvoti, kad jeigu galima jam, reiškia, galima ir man. 

Tokią kreivų veidrodžių karalystę geriausiai atskleidžia „Instagram“ istorijos. Beje, rimtam, savo karjerą vertinančiam influenceriui tai turėtų būti rimtas galvosūkis. Juk kai kalba pasisuka apie atsakomybę, norisi nuo jos bėgti ir sakyti, kad negaliu daryti įtakos auditorijos elgesiui, tačiau, kai deriesi su reklamos užsakovu, siekiančiu rezultato, tokia pozicija staiga tampa labai nepalanki.

Nekontroliuojami ir nereguliuojami

Vertybės  –  nepopuliari tema. Kalbant apie jas, nėra vieno teisingo atsakymo, neįmanoma pateikti recepto, kaip greitai viską pakeist, o bet kokie patarimai vertinami kaip pasiūlymai riboti laisvę. Be to, dalis skubės sakyti, kad visais laikais tokių dalykų buvo, kiti sakys, kad srautas iš užsienio dar blogesnis, treti – kad su vėjo malūnais nepakovosi. Visgi...

Nuomonės lyderiai yra labai senas reiškinys. Tačiau iki socialinės žiniasklaidos laikų jie nebuvo žmonės–kanalai, tad buvo priklausomi nuo kitų kanalų. Paprastai tariant, yra skirtumas tarp to, kai tu kalbi kelis kartus per savaitę populiariausioje laidoje ir to, kai tu transliuoji savo gyvenimo detales visą parą visiems, kurie seka. Žinoma, pirmu atveju influenceris taip pat neša atsakomybę už savo žodžius ir veiksmus. Tačiau suveikia ir papildomi dalykai - žiniasklaidos kanalas greičiausia parodys ir alternatyvių nuomonių, įtrauks tikrų ekspertų, kai kuriais atvejais netgi iškirps tai, kas skatina nesantaiką, pavojų ar panašiai. Tuo tarpu savarankiškas žmogus-kanalas savęs nei reguliuoja, nei kontroliuoja. Faktais nepatvirtintas ekspertiškumas skleidėsi jau nuo pirmųjų įrašų. Tačiau kol madingi buvo nugludinti įrašai, galima tikėtis, kad buvo daugiau laiko pagalvoti ir papildomai įvertinti, ar tikrai noriu tokią informaciją publikuoti. 

Daug diskutuojama apie žmonių-kanalų skleidžiamą reklamą, jos žymėjimą, atsekamumą ir panašiai. Labai reikalinga diskusija, tačiau, ji, deja, aplenkia tai, ką iš tikrųjų transliuoja ir kokią įtaką daro žmonės-kanalai. Sekėjai, greitai įgundantys atskirti reklaminį turinį, labiau koncentruojasi į tikrąsias influencerio gyvenimo nuotrupas.

Kada galima daryti viską, ko norisi

Klausimai apie atsakomybę iš karto sukelia tradicinę nuomonės lyderių reakciją: „ką noriu, tą transliuoju“, „cenzūra“, „ribojimai“, „nenoriu meluoti“, „galiu elgtis, kaip noriu“ ir panašiai. Su tuo galima sutikti tik vienu atveju – jeigu nuomonės lyderis neparduoda absoliučiai jokios reklamos. Kitaip tariant, jeigu jis suburta auditorija mėgaujasi tik savo ego patenkinimui. Panašiai tarsi turėtų didelį draugų būrį, kuriam mėgtų pasakoti apie savo gyvenimą ir tiek. Aišku, kartais labai atsakingi žmonės įvertina net ir tai, ką sakyti ar nesakyti draugams. Bet tai tebūnie ypač aukšti ir ne visiems pasiekiami standartai.

Visiškai kitokia situacija susiklosto, jeigu nuomonės lyderis gauna pajamų už savo transliuojamą turinį. Akivaizdu, kad tokiu būdu jis pripažįsta, kad jo transliuojama informacija vienu ar kitu būdu paveikia auditoriją. Tokiu atveju visi išvedžiojimai, kad „galite manęs nesekti, jeigu nenorite“, „kuriu tiesiog įdomų turinį, žmonės pasirenka“ tėra išsisukinėjimai. Kaip kažkada sakė kompanija „Apple“: jeigu jūs nemokate už produktą, reiškia jūs esate produktas. Taip pat ir su influencerių sekėjais. Jeigu jie nemoka už įdomų turinį, reiškia jų dėmesys yra kažkokia forma parduodamas. Tuomet belieka suvesti visus taškus, o ant susidarusių linijų paguldyti atsakomybę.

Tik kai patogu

Žinoma, nuomonės lyderių įvairovė – visuomenės įvairovės atspindys, todėl ne visi vienodai išsilavinę, susipažinę su aktualijomis, visuomenės problemomis ar socialiai jautriomis temomis. Ne visi žino auto įvykių, traumų, valgymo sutrikimų, patyčių ar kitokią statistiką. Tačiau tikrai yra tokių, kuriems jau derėtų pradėti domėtis tokia informacija. Kuriems? Visiems tiems, kurie mėgsta puikuotis atsidūrę lietuviškų nuomonės lyderių reitinguose ir didžiuojasi sukaupta auditorija. Daugumos jų sekėjų skaičius daug kartų viršija leidinių jaunimui tiražus. O net ir mažai išsilavinusiam nuomonės lyderiui, ko gero, suprantama, kaip atidžiai ruošiamas ir kiek kartų tikrinamas žurnalas, kol pasiekia skaitytojus.

Galiausiai šį atsakomybės ir noro gauti pajamų iš suburtos auditorijos susikirtimą iliustruoja Karolinos Meschino (per 240000 sekėjų) mintys, išsakytos vienoje radijo laidoje vos kelių minučių skirtumu. Vieną akimirką ji svarsto apie tai, kiek tikrojo savęs reikia rodyti socialinėje žiniasklaidoje ir prisimena situacijas, kai gatvėje prieina mamos su vienuolikmetėmis dukromis, kurių kambariai išklijuoti Karolinos nuotraukomis ir ji joms – didžiausias pavyzdys, dukros daro viską, ką daro Karolina. Po akimirkos priduria, kad toks jaunimas kažkaip turėtų pats atsirinkti, kuo vadovautis, o kuo ne. Po to pratęsia dar įdomiau: „Jeigu čia yra mano darbas ir aš turiu kažkokias reklamas, kurias man reikia įkišti į kasdieninius postus, tai aš dantų pastos nereklamuosiu apsiverkus". Labai iškalbinga citata apie tai, kaip savo darbą suvokia nuomonės lyderiai.

Beldžiasi klausimas – tai ką daryti? Šios temos moralas, deja, labai sudėtingas: atsakomybės negalima suteikti, atsakomybę reikia prisiimti.

Lina Venskaitytė, komunikacijos agentūros „Nova media“ vykdomoji partnerė