Nuomonės

2019.03.16 09:00

Mykolas Drunga. Katastrofos, kurių turėjo nebūti

LRT.lt2019.03.16 09:00

Brexitas“ dar neįvykęs ir neišspręstas, o lėktuvų avarijos iš naujo glumina visą pasaulį, nes atrodė, kad pažangiausios technikos amžiuje tokių jau galėtų nebebūti.

Be abejo, pats dramatiškiausias politinis paskutiniųjų dienų poslinkis pasaulyje yra Didžiosios Britanijos daug kam juokingai atrodantis nesugebėjimas tvarkingai įgyvendinti savo truputį daugiau nei pusės gyventojų pageidaujamo išstojimo iš Europos Sąjungos.

Tačiau kadangi dar nežinoma, ar, kada ir kaip šis farsas pagaliau baigsis, užsienio spaudos dėmesio centre atsidūrė kitas pasaulį jaudinantis klausimas: ar reikėtų uždrausti skrydžius „Boeing 737 Max 8“ tipo lėktuvais po dviejų visus jais skridusių žmonių gyvybių pareikalavusių avarijų Etiopijoje ir Indonezijoje?

Vienas skrydžių ekspertas Amerikos dienraštyje „Los Angeles Times“ savaitės pradžioje rašė, jog „toks draudimas dar neištyrus sudužusių lėktuvų juodųjų dėžių būtų per ankstyvas.

Skridimas lėktuvu yra pats saugiausias keliavimo būdas, nes skrydžių pramonė ir ją reguliuojančios žinybos rūpestingai tikrina duomenis, vertina rizikas ir tada priima nutarimus, pagrįstus faktais, o ne įtarimais, panika ar politikų komentarais.“

„Jungtinėse Amerikos Valstijose yra balsų, – rašė Šanchajaus dienraštis „Wenhui Bao“, – kurie skrydžių „Boeingo 737 Max“ lėktuvu nutraukimą vadina per ankstyvu, nes reikia pirmiausia sulaukti tyrimų rezultatų.

Tačiau, – klausė kinų laikraštis, – kokia yra to laukimo prasmė? Juk reikia bet kokia kaina garantuoti lėktuvo keleivių saugumą. Kaip tik dėl to, kad katastrofos Etiopijoje priežastis dar neaiški, tokio tipo lėktuvai turi likti angaruose“, – teigė Kinijos uostamiesčio dienraštis.

Vis dėlto Kataro laikraštis „Gulf-Times“ pripažino, kad „keleivių pasitikėjimui lėktuvu „737 Max“ suduotas stiprus smūgis. Nors aviacija vis dar yra saugiausia keliavimo priemonė, 157 žuvusieji paskutinėje avarijoje rūsčiai primena apie tebesamas saugumo spragas oro transporte.

Svarbiausias dalykas dabar būtų tas spragas pašalinti, atsižvelgiant į visus galimos avarijos scenarijus. O „Boeing“ tikriausiai turės iškęsti kai kurias trumpalaikes kančias ir taip pat imtis ilgalaikių priemonių  bei timtai pasižiūrėti į save tam, kad atgautų klientų ir keleivių pasitikėjimą“, – rašė arabų dienraštis.

Miunchene leidžiamo nacionalinio Vokietijos dienraščio „Süddeutsche“ nuomone, „tikroji pamoka iš šios katastrofos yra ta, kad aviacijos pramonė dar nepakankamai įvertino automatizavimo pasekmes.

Ji turėtų daug daugiau investuoti į mokymus ir atmesti pasenusius  treniravimo būdus. Lakūnams ir mechanikams reikia išmokti geriau suprasti sudėtingas sistemas. Visoms lėktuvo avarijoms galioja taisyklė: jos niekada neįvyksta tik dėl kurios nors vienos vienintelės klaidos“, – teigė Pietų Vokietijos laikraštis.

Kovo 13-ąją po ilgesnio delsimo skrydžius Jungtinių Amerikos Valstijų bendrovės „Boeing“ lėktuvais iš serijos „737 Max 8“ ir „737 Max 9“ uždraudė ir Vašingtonas.

Anot Madrido dienraščio „Mundo“, nors „aišku, kad būtų neatsakinga sukelti paniką, tačiau kai per tokį trumpą laiką įvyksta dvi panašios katastrofos, drastiškų priemonių imtis vis dėlto reikia. Juk pirmoji kelionės orlaiviu pareiga privalo būti keleivių saugumo užtikrinimas.

Todėl reikia ištirti, ar lėktuvas „Boeing 737 Max“ savyje turi mechanizmą, atsakingą už lėktuvo nukritimą. Jeigu tarp abiejų tragedijų iš tiesų yra sąsaja, bendrovė „Boeing“ pateks į dar didesnę bėdą“, – rašė Ispanijos sostinės laikraštis.

Anot Oslo dienraščio „Verdens Gang“, „skersai išilgai pasaulio jau yra 350 tokio tipo lėktuvų ir dar keli tūkstančiai jų užsakyta. Aišku, firma „Boeing“ yra svarbus faktorius dviejų ekonominių supergalybių – Jungtinių Amerikos Valstijų ir Liaudies Kinijos – konkurencijoje.

Tačiau tragedijų Etiopijoje ir Indonezijoje nevalia naudoti nei politiniams ar ekonominiams žaidimams, nei spekuliacijoms – privalome sulaukti tyrimų rezultatų“, – teigė Norvegijos sostinės laikraštis.

Pasak Turkijos dienraščio „Yeni Safak“, „firma „Boeing“ turėjo nieko nelaukdama iš karto pranešti, kad ji ieško techninių klaidų ar defektų ir tyrimo rezultatus pateiks visuomenei. Be to, ši amerikiečių bendrovė turėjo žuvusiųjų artimiesiems sumokėti dosnią kompensaciją“.

Honkongo dienraštis „Takungpao“ pažymėjo, kad „Jungtinių Amerikos Valstijų žiniasklaidoje iš karto buvo spekuliuojama, ar Kinija „Boeing“ problemų nepanaudos kaip progą atsirevanšuoti už Vašingtono sankcijas kinų telekomunikacijos bendrovei „Huawei“.

Kaip ten bebūtų, dabar jau ir Jungtinėse Valstijose imama suvokti, kad šitas lėktuvas kelia per didelę saugumo riziką.

Žinoma, gali būti, jog „Boeing“ per didelis, kad jo egzistavimui dėl šitos krizės galėtų grėsti pavojus, tačiau bet kuriuo atveju čia pirštu prikišamai išryškėja šliaužiantis Jungtinių Amerikos Valstijų žlugimas“, – teigė Kinijos laikraštis.

O jos sostinės dienraštis „Huanqiu Shibao“ rašė, jog „Kinijos lėktuvų gamintojai turėtų tai priimti kaip žadintuvo skambutį ir suprasti, kad lėktuvų valdymo automatizavimas gali būti plėtojamas tik su didžiausiu atsargumu ir jokiu būdu ne saugumo sąskaita.

Dabar ir Kinijoje vis daugiau žmonių suvoks, jog palyginus su Boeingu kiek lėtesnis Kinijos gamintojų tempas plėtojant produktus nebūtinai yra trūkumas“, – teigė Pekino laikraštis.