„Latvija pradeda vadovauti Europos Sąjungos Tarybai, o Lietuva įsiveda eurą“ – taip Vokietijos radijas „Deutschlandfunk“ pavadino vieną savo vedamųjų straipsnių sausio 1-ąją, pirmuoju sakiniu pabrėždamas, jog „europietišku požiūriu naujieji metai prasideda baltiškai“.
„Latvija pradeda vadovauti Europos Sąjungos Tarybai, o Lietuva įsiveda eurą“ – taip Vokietijos radijas „Deutschlandfunk“ pavadino vieną savo vedamųjų straipsnių sausio 1-ąją, pirmuoju sakiniu pabrėždamas, jog „europietišku požiūriu naujieji metai prasideda baltiškai“.
Tačiau vėliau skyrelyje „Lietuviai prisibijo kainų kėlimų“ Thomas Otto Vokietijos radijo vardu rašo, jog „daugelis lietuvių į eurą vis dėlto žiūri skeptiškai. Tik vos pusė apklaustųjų pasisakė už bendrąją valiutą. Kritikai baiminasi, jog kartu su euru ateina ir padidėjusios kainos.
Vis dėlto dabar visos trys Baltijos valstybės, Lietuva, Latvija ir Estija, tapo NATO, Europos Sąjungos ir euro zonos dalimi. Tuo ir toliau išreiškiamas nusigręžimas nuo Rusijos ir prisirišimas prie Vakarų.
Be to, keičiantis metams, Latvija iš Italijos perėmė pirmininkavimą Europos Tarybai. Centrinė šešis mėnesius truksiančio Latvijos vadovavimo tema bus krizė Ukrainoje ir santykiai su Rusija.
Latvija dėl savo istorijos ir artumo Rusijai čia vaidina ypatingą vaidmenį, – pabrėžė jos ministrė pirmininkė Laimdota Straujuma:
„27 procentai mūsų gyventojų kalba rusiškai. Prieš 25-erius metus buvome Sovietų Sąjungos dalis. Mes suprantame, jog kiekviena šalis, jeigu tik nori, gali rinktis savo pačios kelią. Tuo turiu omenyje Ukrainą“.
Toliau premjerė teigė, jog Latvijos pirmininkavimas Europos Tarybai – nei antirusiškas, nei prorusiškas. Greičiau tai Rusijai tenka uždavinys laikytis Minsko susitarimų. Šiuo klausimu latviai vienos nuomonės su naujuoju Europos Sąjungos prezidentu Donaldu Tusku, anksčiau vadovavusiu Lenkijos vyriausybei.
Šiame kontekste centrinis klausimas bus ir apsirūpinimas energija. „Baltijos valstybėms energetikos tinklų sujungimas su likusia Europos Sąjunga itin svarbus. Visai Europos Sąjungai reikia ir energetinės sąjungos“, – sakė Latvijos premjerė.
Juk šalia Švedijos ir Suomijos baltiškosios valstybės taip pat visiškai priklauso nuo Rusijos dujų. Kovo mėnesį susitikus valstybių ir vyriausybių vadovams ši tema bus įtraukta į darbotvarkę“, – rašė Vokietijos radijo „Deutschlandfunk“ žurnalistas Thomas Otto.
Kiti laikraščiai, rašydami apie metų kaitą, daugiau akcentavo kitas temas. Pasak Tailando dienraščio „Bangkok Post“, „tik mažuma žmonių apgailestaus 2014-ųjų pasibaigimą. Naujųjų metų pradžia visuomet suteikia naujos pradžios galimybę. Šįkart to mums reikia labiau nei bet kada anksčiau“, – teigė Bankoko laikraštis.
O Malaizijos dienraštis „Star“ „2014-uosius pavadino „annum horribilem“, taigi baisiais metais, o ir tai per švelniai pasakyta“.
Libano dienraščio „L’Orient Le Jour“ nuomone, „sveikatos, laimės, gerovės – šie trys žodžiai stovi naujametinių linkėjimų, pritvindančių tinklus, centre. Patikimi jie ar ne: žmonės visų pirma viliasi Apvaizda, įgalinančia šiuos norus tapti realybe.
Tačiau tuo pačiu reikia nepamiršti, jog tai priklauso ne tik nuo likimo, bet ir nuo mums vadovaujančių žmonių kompetencijos, padorumo ir uolumo. Jei, pvz., kalbame apie gerovę, tai jai per dažnai trukdo politinės klasės, kuri rūpinasi tik savo reikalais, godumas“, – rašė Beiruto laikraštis.
Anot Stambulo dienraščio „Radikal“, „artimiesiems Rytams du 2014-ųjų poslinkiai daug ką lėmė: karingos grupuotės „Islamo valstybė“ sustiprėjimas ir naftos kainos subliuškimas. Irake vėl turės kariškai reikštis Jungtinės Amerikos Valstijos. Kurdams iš naujo užgimė nepriklausomybės viltys. Viskas rodo, kad ir 2015-aisiais šios temos regione bus lemtingos“.
Ciuricho „Tages-Anzeigeris“ sugebėjo įžvelgti kai kuriuos teigiamus 2014-ųjų poslinkius: „pirma, Ebolos virusas Afrikoje toli gražu nepasklido taip dramatiškai, kaip dar vasarą bijotasi. Antra, Rusijos daliniai į rytinę Ukrainą neįžengė – taip, kaip pakartotinai prognozuota. Trečia, Škotija iš Didžiosios Britanijos neišstojo.
Gal čia į visas aplinkybes atsižvelgus rodome ir per daug optimizmo. Tačiau kada, jei ne naujųjų metų pradžioje, tam yra proga?“ – klausė Šveicarijos dienraštis.
Šalto dušo ant optimizmo užpylė Londono dienraštis „Guardian“: „prasidedant 2015-iesiems pasaulis kraujuoja iš daugelio atvirų žaizdų. Vienas dalykas aiškus: didelių pokyčių ir globalizacijos laikais tarp įvairių krizių vis daugiau sąsajų. Ir dėl to bus vis sunkiau nuo bent vienos iš jų atsiriboti“, rašė Didžiosios Britanijos laikraštis „Guardian“.
