Lietuva kartu su paskirtuoju premjeru ir šalies Prezidente dėlioja naujos Vyriausybės sąrašą. Puikus metas žiniasklaidai – keliskart per dieną keičiamos pagrindinės antraštės. Išmaniųjų televizijos žiūrovų smegenys kibirkščiuoja idėjomis.
Lietuva kartu su paskirtuoju premjeru ir šalies Prezidente dėlioja naujos Vyriausybės sąrašą.
Puikus metas žiniasklaidai – keliskart per dieną keičiamos pagrindinės antraštės. Išmaniųjų televizijos žiūrovų smegenys kibirkščiuoja idėjomis. Antai veidaknygėje, arba „Facebook“ sklinda pasiūlymas: „...susirenka visi pretendentai į Lietuvos Respublikos ministerius ir blyksteli prieš TV kameras užsienio kalbų žiniomis; būtų fantastika... žiūrimumas ir laidos reitingai garantuoti...“ Pasiūlymo autoriaus internetinis slapyvardis redakcijai žinomas.
Bet ar suspės kas nors surengti tokį šou? Kol sukvies pretendentus į studiją – traukinys nuvažiuos: anksčiau ar vėliau kokia nors Vyriausybė bus patvirtinta. Nebent būtų sugalvota rengti tęstinę laidą, kurioje naujojo Seimo nariai gauna pakalbėti užsienio kalbomis – tomis, kurias išmano.
Kitas klausimas – kurie iš nejuokingų dalykų kels TV laidų reitingus per naujojo Seimo, naujosios Vyriausybės darbo metus.
Viena iš tokių temų jau suvirpino eterį. Seimui dar nespėjus apšilti kojų, ministrams dar neįsitaisius kėdėse, garsiau imta šnekėti apie Kaliningrade statomos vadinamosios Baltijos atominės elektrinės naudą.
Jau 2017 metais ta elektrinė prigaminsianti tiek energijos, kad bus galima eksportuoti elektrą į Baltijos šalis ir Lenkiją. Eksportuotojas yra – Rusijos bendrovės „Inter RAO JES“ antrinė įmonė „Inter RAO Lietuva“, tačiau trūksta kelių smulkmenų: aukštos įtampos linijų iš Kaliningrado į Lietuvą ir iš mūsų šalies į Lenkiją. Esą Rusija matanti Lietuvą kaip energijos tranzito teritoriją, todėl kaimyninė šalis suinteresuota, kad Lietuva su Lenkija ir Švedija susijungtų seniai planuotomis elektros jungtimis.
Išrinktasis Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, atstovaujantis partijai „Tvarka ir teisingumas“, rengiasi iš naujo telkti Visagino atominės elektrinės statyboje ketinančius dalyvauti partnerius: latvius, estus, lenkus. Pradžioje tiktai tam, kad pasiklaustų, ką jie mano apie projektą, kuriam patariamasis referendumas Lietuvoje uždegė jei ne raudoną, tai bent geltoną šviesą.
Ir dar naujasis Ekonomikos komiteto pirmininkas norėtų peržiūrėti, gal ir perrašyti sutartis dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos.
Valdžios siekiančios koalicijos programinius pareiškimus stelbia aikčiojimai dėl prezidentūroje surengto užsienio kalbų egzamino pretendentams į ministrus. Tačiau aikčiojimams nutilus, matyt, teks pripažinti, kad buvusios valdžios šnekos apie energetiką keičiamos visai kitomis šnekomis.
Tai, ką darė nueinanti Vyriausybė, vargu ar galima vadinti politika. Jeigu tai būtų buvusi politika, su energetika susiję įstatymų projektai nebūtų pakišti Seimui, kada jo kadencija ėjo į pabaigą. Ir dialogas su rinkėjais referendumo išvakarėse būtų vykęs ne pasakaičių stiliumi, o taip, kad išmanesni rinkėjai nesijaustų mulkinami.
Naujieji Seimo nariai tikrai atras būdą, kaip patekti į ekraną. Tikėtina, kad jie ir užsienio kalbomis kalbės. O energetikos dalykai vargu ar taps nuolatine tęstinių laidų tema.
Nuotrupas energetikos klausimais žeria visi, kas netingi, tačiau norint apie tai kalbėti išsamiai, nuosekliai ir taip, kad liaudis suprastų, reikia intereso.
Kažin ar daug suinteresuotų skaidriai kalbėti apie šviesų energetinį rytojų? Ir kas jie tokie?
Komentaras skambėjo per LRT radiją.
