Savaitės pradžioje Graikija po ilgesnio laiko sulaukė gerų žinių. Po dvylika valandų trukusių derybų euro zonos finansų ministrai ir Tarptautinis valiutos fondas patvirtino tolesnės pagalbos Graikijai skyrimą. Šaliai bus pervesta beveik 44 mlrd. eurų. Dėl to daug kas džiaugėsi, bet ne visi vienodai.
Savaitės pradžioje Graikija po ilgesnio laiko sulaukė gerų žinių. Po dvylika valandų trukusių derybų euro zonos finansų ministrai ir Tarptautinis valiutos fondas patvirtino tolesnės pagalbos Graikijai skyrimą. Šaliai bus pervesta beveik 44 mlrd. eurų. Dėl to daug kas džiaugėsi, bet ne visi vienodai.
Paryžiaus dienraščio „Monde“ nuomone, „ligi šiol europiečiai svyravo tarp atsakomybės stokos ir silpnadvasiškumo. Tačiau šįkart jie padarė žingsnį teisinga kryptimi. Tam, kad šaliai būtų suteikta 43,7 mlrd. eurų būtinos pagalbos, reikės sumažinti valstybės įsiskolinimą. Kitaip horizonte grėstų milžiniškas bankrotas, kuris būtų sukrėtęs visą euro zoną.
17 euro zonos šalių sudarė protingą finansų paketą, kuris rinkoms suteikė pasitikėjimo. Graikai to nusipelnė. Jie daug aukodamiesi jau įveikė didelę iš jų reikalaujamo kelio dalį“, – rašė vienas pagrindinių Prancūzijos dienraščių.
Šiai minčiai pritarė ir Lenkijos „Gazeta Wyborcza“. Anot jos, „graikai nusipelnė dar vieno šanso. Dar prieš kelis mėnesius dauguma ekonomistų laikėsi nuomonės, jog Graikijai nebus įmanoma šią krizę įveikti ir euro zonoje pasilikti. Šiandien šita galimybė įvertinama aukščiau.
Gal Graikijai ir neprašvito „nauja diena“, kaip antradienį sakė premjeras A. Samaras, tačiau bent jau tunelio gale matyti šviesos“, – rašė Varšuvos dienraštis.
Truputį kita dvasia prasitarė Budapešto dienraštis „Nepszava“. Jis reiškė nuomonę, jog „Graikijos visuomenei nepakenktų, jeigu ji įsisąmonintų tuos gerus darbus, kuriuos jos šaliai daro euro zonos valstybės.
Angela Merkel laikoma valstybės priešu, tačiau reikia neišleisti iš akių, jog graikams be Vokietijos pinigų grėstų visiškas krachas. Apie naują atleidimą nuo skolų turtingiausiosios euro zonos šalys nenori nieko girdėti, nes tai reikštų, kad jos finansuotų graikų skolas be jokios atsakomosios paslaugos.
Tačiau jeigu Graikijos ūkio rodikliai artimu metu nepagerės, to nebus galima išvengti. Todėl dabartinis nutarimas greičiau tarnauja tam, kad būtų laimėta laiko“, – rašė Vengrijos sostinės dienraštis.
Amsterdamo dienraštis „Volkskrant“ įsitikinęs, kad „kažkada reikės Graikijos ekonomiką gelbėti nuo skolų akmens po jos kaklu. Ateis tas laikas, kai kreditoriai turės nurašyti didelę savo reikalavimų dalį. Politikai turėtų savo visuomenę tai galimybei parengti, užuot vaidinę, kad viskas gerai“, – rašė Nyderlandų laikraštis.
Pasak Vienos dienraščio „Presse“, europietiškoji Graikijos gelbėjimo politika visiškai netikusi, „tačiau prieš 2013 m. Vokietijos parlamento rinkimus to negalima garsiai sakyti. Iki to laiko reikia truks plyš neprileisti prie dar vieno Graikijos skolų nurašymo.
Sykiu aišku, kieno naudai čia eikvojamas laikas ir pinigai: ogi Vokietijos kanclerės A. Merkel ir visų vyriausybės vadovų, kurie 2013 m. turės iškęsti rinkimus“, – rašė Austrijos sostinės laikraštis.
„Graikija išgelbėta. Bent jau truputėlį“, – rašė Frankfurto dienraštis „Rundschau“ ir tęsė: „Klausimas dėl Graikijos skolų sumažinimo iš kreditorių pusės buvo atidėtas bent iki 2015-ųjų metų. Tai Vokietijos vyriausybei davė laiko kaip nors išsilaikyti iki po kitais metais įvyksiančių Bundestago rinkimų ir Europą apsaugo nuo dar vieno susidūrimo su Vokietijos konstituciniu teismu.
Nutarime dėl Graikijos palikta per daug atvirų detalių, ir naktinių posėdžių prireiks toliau. Gelbėdama eurą Europos Sąjunga pasiruošė nuolatinių krizių nuolatiniam valdymui, iki ilgalaikių sprendimų Europai dar toli“, – rašė Frankfurto kairiųjų dienraštis.
Panašią išvadą priėjo ir Drezdeno dienraštis „Sächsische“. „Derybų rezultatas – itin komplikuotas pagalbos paketas, kurio beveik niekas iki galo nepermato.
Vis didėjančios sąskaitos apmokėjimas nustumtas į ateitį. Vokiečiai, ant kurių pečių sugula milijardinė rizika, nusipelno daugiau sąžiningo atvirumo. Skolų nurašymo negalima dabar paskelbti tabu, o paskui, po rinkimų, vis tiek dėl jo susitarti“, – rašė Saksonijos sostinės laikraštis.
Anot Kaselio dienraščio „Hessische/Niedersächsische Allgemeine“, „artistiškai ištęstas šalies bankrotas yra europietiška tragedija. Ekonomikos teisininkai tai vadina nemokumo vilkinimu. Normaliame gyvenime tai užsitraukia bausmę.
Tačiau Europoje taip nėra: procentų sumažinimas Atėnams yra ne kas kita, kaip reikalavimas, jog visi euro zonos piliečiai apmokėtų graikams suteiktą skolų sumažinimą dalimis“, – skundėsi Kaselio laikraštis.
Miunchene leidžiamas dienraštis „Süddeutsche“ į dalykus pasižiūrėjo kitaip. Anot jo, „būtent laikas ir siūlo paskutinę viltį. Užtat nėra pagrįsta Vokietijai ar kitoms šalims donorėms pripaišyti Graikijos nemokumo vilkinimą.
Kas dabar reikalauja arba valstybės bankroto, arba atleidimo nuo skolų, tas turi paaiškinti, kokia būtų Vokietijai nauda, jei dabar viskas švariai būtų nušluota nuo stalo.
Ne, laikas yra erzacinė valiuta euro krizės laiku. Tik laimėjus laiko buvo įmanoma išskleisti gelbėjimo skėčius, sutarti dėl fiskalinio pakto, dėl pirmojo skolų sumažinimo, Ispanijos ir Italijos gynybos, ir Portugalijos bei Airijos paketų.
Ir tik su laiku didėja viltis, jog ir kitos krizės šalys taip reformuosis ir taps tokios pajėgios konkuruoti ir užtat augti, kad ir jos daugelį metų ateityje pajėgs prie Graikijos finansavimo prisidėti. Nes Vokietija pati viena to neištemps“, – darė išvadą Pietų Vokietijos dienraštis.
Apžvalga skambėjo per LRT radiją.
