Geopolitinei konfrontacijai tarp Vakarų ir Rusijos nemažėjant, tačiau konvencinio karinio konflikto tikimybei išliekant sąlyginai mažai, auga nekonvencinių veiksmų keliamos grėsmės. Vakaruose šį reiškinį bandoma geriau suprasti, pasitelkus hibridinių grėsmių koncepciją. Tuo pačiu Rusija, kurios nuomone tai Vakarai yra agresyvūs ir keliantys grėsmę, taip pat svarsto, kaip spręsti jai kylančius iššūkius.
Tuo tikslu nors ir labai daug naujo nepasakiusi, tačiau šį bei tą atskleidusi Rusijos generalinio štabo viršininko Valerijaus Gerasimovo kalba, sakyta mėnesio pradžioje vykusioje kasmetinėje karo mokslų akademijos konferencijoje. Ji dar kartą patvirtino, jog siekdama savo interesų įtvirtinimo Maskva ir toliau aktyviai naudos asimetrines arba hibridines įtakos priemones.
Reikia atkreipti dėmesį į žodyno svarbą. Vakaruose įsitvirtinusi hibridinių grėsmių sąvoka visų pirma siekia paaiškinti demokratinėms valstybėms kylančius iššūkius, kai koordinuotais veiksmais bandoma pakenkti jų institucijų ar visuomenių funkcionavimui. Hibridinis karas šiame kontekste yra kraštutinė forma, kai vyksta kariniai veiksmai, tačiau karas tarp dviejų valstybių nėra paskelbtas. Karas Rytų Ukrainoje yra geriausias to pavyzdys, tačiau kariavimas tokiu būdu toli gražu nėra naujas veiksmas.
Vis dėlto hibridinio karo koncepcija nėra siejama konkrečiai su Rusija ir gali būti priskiriama bet kokiam priešiškai veikiančiam tarptautinių santykių veikėjui. Manoma, kad autoritariniams režimams tai gali tapti pagrindine kariavimo forma, mat tokiu būdu veikiama pilkojoje zonoje ir apeinami tarptautinės teisės bei bendruomenės nustatyti suvaržymai.
Tačiau Rusijoje hibridinio karo sąvoka apverčiama aukštyn kojomis ir teigiama, kad tai yra būtent Vakaruose kuriamas planas pavergti ar susilpninti Rusiją. Garsiojoje generolo V. Gerasimovo kalboje, pasakytoje 2013 m., buvo plačiai išdėstytas jo požiūris į tai, kaip nekonvencinės ir konvencinės karinės priemonės gali būti derinamos konfliktuose, tačiau nepateikdamas konkrečių pavyzdžių jis paliko daug vietos interpretacijai – ar tai Rusijos požiūris į tai, kaip kariauti, ar nuo ko saugotis?
Yra ir taip, ir taip. Šiais metais generolas V. Gerasimovas, nenukrypdamas nuo šiandieninio Kremliaus naratyvo, kalbėjo apie agresyvią Jungtinių Amerikos Valstijų politiką, kuria neva siekiama nuversti kai kurių užsienio valstybių vyriausybes. Tam, anot jo, Vašingtonas vysto platų naujų pajėgumų arsenalą, kuris grasina ir Rusijai.
Tačiau daugiau dėmesio kalboje buvo skiriama aptarti pačios Rusijos gebėjimus siekti savo strateginių tikslų bei koks tame vaidmuo tenka kariuomenei. Atsakas į neva agresyvią JAV politiką, anot generolo, turi būti „išankstinis grėsmių nacionaliniam saugumui neutralizavimas“. Tai reiškia, kad Kremliaus supratimu savo interesams ginti galima naudoti ir aktyvias priemones. Kitaip tariant, geopolitinė konfrontacija nemažės, nes „aktyvi“ Kremliaus gynyba yra grėsmė mums.
Šių metų kalboje daug dėmesio skirta įvertinti Rusijos intervencijos Sirijoje pamokas. Viena pagrindinių išvadų, kad „ribotų veiksmų strategija“, kaip ją pavadino generolas V. Gerasimovas, Sirijoje pasitvirtino sėkmės istorija. Todėl ten išmoktos pamokos turi būti naudojamos vystant Rusijos pajėgumus ir Kremliui siekiant apginti savo interesus už Rusijos sienų.
Tai apima ne tik karinės strategijos aspektus, tokius kaip savarankiškų ir ypač mobilių kovinių grupių kūrimą, išankstinį vadovavimo bei aprūpinimo sistemų parengimą, gebėjimą slaptai tas pajėgas dislokuoti. Vienas kertinių „ribotų veiksmų strategijos“ atributų – dominuoti ir laimėti informacinėje erdvėje. Kad Rusijoje požiūris į informaciją yra ypač militarizuotas liudija dar 2015 metų šalies gynybos ministro Sergejaus Šoigu pasakymas, kad kamera, nuotrauka ir informacija yra „dar vienos ginkluotosios pajėgos“.
Praėjusių metų gruodį Vladimiras Putinas įsakė parengti naują karinę doktriną, todėl labai tikėtina, kad šių metų generolo Valerijaus Gerasimovo kalboje išsakytas požiūris gali tapti naujosios doktrinos pagrindu. Rusija ir toliau stiprins savo konvencinius pajėgumus, tačiau paraleliai vis didesnis dėmesys bus skiriamas ir gebėjimui kariauti asimetriniu būdu arba pilkojoje zonoje bei tokiu būdu siekti savo strateginių tikslų.
Todėl nors neretai hibridinių grėsmių koncepcija susilaukia skepsio, šiuo metu Vakaruose vykstantis hibridinių grėsmių ir karo apmąstymas bei priemonių joms atremti kūrimas yra teisinga ir būtina kryptis.
Komentaro, kuris skambėjo per LRT RADIJĄ, autorius Vytautas Keršanskas yra politologas, Helsinkyje veikiančio Europos atsparumo hibridinėms grėsmėms kompetencijos centro (Hybrid CoE) Hibridinių įtakų programos direktoriaus pavaduotojas. Komentare išdėstytos mintys yra autoriaus asmeninė nuomonė.
