Aną savaitę Egipto prezidentas Mohamedas Mursi atleido generalinį prokurorą, kurį laikė savo priešu, ir paskelbė dekretą, kuriuo savo sprendimams suteikė neliečiamybę nuo teisėjų peržiūros. Tačiau užuot nuraminęs visuomenę, kad jis saugoja šalies perėjimą į demokratiją, jis sukėlė būgštavimus, jog daro kaip tik atvirkščiai.
Aną savaitę Egipto prezidentas Mohamedas Mursi atleido generalinį prokurorą, kurį laikė savo priešu, ir paskelbė dekretą, kuriuo savo sprendimams suteikė neliečiamybę nuo teisėjų peržiūros. Tačiau užuot nuraminęs visuomenę, kad jis saugoja šalies perėjimą į demokratiją, jis sukėlė būgštavimus, jog daro kaip tik atvirkščiai.
Taip antradienį rašė dienraščio „Chicago Tribune“ redaktoriai, priminę jog prezidentas M. Mursi jau seniai „turėjo problemą su šalies teisėjais, gavusiais pareigas prie buvusio diktatoriaus Hosni Mubarako. Jis bijojo, kad jie panaikins naujos konstitucijos projektą kuriančią asamblėją.
Tačiau kai jis pats prisiėmė didžiulius įgaliojimus, idant tokiam dalykui užbėgtų už akių, tai sukėlė kitą, nemažiau rimtą problemą – pasipiktinimą tarp egiptiečių, jog jis ima tapti „nauju faraonu“.
Pasak „Chicago Tribune“ redaktorių, šita „protestų banga [...] greičiau geras negu blogas dalykas. Tuo egiptiečiai pareiškia, kad jie nuvertė diktatorių ne tam, jog paklusniai pripažintų naujo valdovo niekuo nežabojamą autoritetą. [...]
Egiptiečiai išsiliejo į gatves protestuodami prieš dekretą ir minios puolė prezidento partijos įstaigas keliuose miestuose. Opozicijos grupės suformavo Nacionalinį gelbėjimo frontą, kad pasipriešintų jo prisiimtiems naujiems įgaliojimams, o Egipto spaudos sindikatas, apimantis valstybinių organų žurnalistus ir nepriklausomas medijas, reikalavo, kad M. Mursi keistų kursą. Kairo Žmogaus teisių studijų institutas teigė, jog „valdžių balansas ir atskyrimas Egipte tapo visiškai sunaikintas“.
Pirmadienį prezidento atstovas pareiškė, kad M. Mursi sutiko dekretą šiek tiek sušvelninti, tačiau neaišku, ar visuomenė pasitenkins šiuo daliniu atsitraukimu. [...]
M. Mursi teigė, jog jis bando tapti ne visagaliu, o tik siekti „didelio, aiškaus tikslo – naujojo Egipto“. Egipto, kuriame išrinktas prezidentas suklysta ir paskui turi klausytis visuomenės pasipiktinusio balso? Tai iš tiesų naujas Egiptas“, – pritariamai baigė savo vedamąjį straipsnį dienraščio „Chicago Tribune“ redaktoriai.
Jau pirmadienį Austrijos sostinės dienraštis „Standard“ panašiai teigė, jog „šūvis, kurį Egipto prezidentas M. Mursi paleido į Egipto teisėjus, pataikė ne ten, kur reikia. Tai didžiulis smūgis Musulmonų brolijos patikimumui – brolijos, kuri buvo bepradėjusi persimainyti iš ideologiškai ydingos praeities į pragmatišką, konservatyvias vertybes puoselėjančią, tačiau nacionalinio susitarimo ieškančią jėgą.
Dabar su tuo kol kas baigta. Jeigu M. Mursi nori bent kiek atkurti savo pažeistą patikimumą, jis privalo atsiimti tą lapkričio 22-ąją paskelbtą pareiškimą dėl jo dekretų viršenybės teismų atžvilgiu“, – rašė Vienos dienraštis.
Pasak Diuseldorfo dienraščio „Rheinische Post“, „jeigu prezidentas M. Mursi nepadarys jokių nuolaidų, gresia pilietinis karas. Jaunųjų Tahriro aikštės revoliucionierių gilus nusivylimas ieško ventilio. Akivaizdu, kad M. Mursi, pažadėjęs tapti visų piliečių prezidentu, perlenkė lazdą.
Musulmonų brolijos marionete laikomas prezidentas tikriausiai žengs žingsnį atgal. Tačiau griežtai musulmoniškai valdomo Egipto tikslo jis neatsisakys. Tai skaldo ne tik šalį, tai destabilizuoja visus Artimuosius Rytus“, – dėstė Diuseldorfo laikraštis antradienį.
Kairo anglakalbis dienraštis „Egyptian Gazette“ pirmadienį rašė, kad „prezidentas M. Mursi būtų sau ir savo Musulmonų brolijos partijai padaręs paslaugą, jeigu būtų dėl naujos konstitucijos paskelbęs referendumą. Vietoj to jis tik pasakė kalbą saujelei šalininkų Heliopolio mieste.
Demonstrantus Tahriro aikštėje jis ignoravo. Tuomi jis tik pagilino skilimą tarp islamistų ir nuosaikiųjų musulmonų, kurie sudaro visuomenės daugumą. Po savo rinkimų pergalės gegužę jis žadėjo, kad nori būti visų egiptiečių prezidentu.
Vietoj to jis, kaip ir jo pirmtakas, valdo geležiniu kumščiu. Bet ar tokiomis drakoniškomis priemonėmis jis skęstantį laivą išgelbės?“ – klausė Kairo dienraštis.
Kitas Kairo dienraštis, arabiškasis „Al Masri al Jaum“ rašė, jog „M. Mursi galėtų savo šaliai sutaupyti katastrofą, o sau pačiam – likimą tapti tironu. Jis galėtų paskelbti atsiimantis savo konstitucinį pareiškimą, kurį juristai seniai paskelbė negaliojančiu.
Vietoj to jis galėtų visas politines grupes pakviesti į nacionalinį polilogą. Konstitucinė asamblėja galėtų suprojektuoti konstituciją, kuri atspindėtų visos tautos bendrąją valią. Šitai galėtų šalį ištraukti iš krizės“, – rašė arabiškas Egipto laikraštis.
Anot Maskvos dienraščio „Rosijskaja gazeta“, „dar prieš keletą dienų prezidentas M. Mursi nusiskynė didelę pergalę. Juk tai pirmiausia buvo jis, o ne Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Barackas Obama, kuris tarpininkavo paliauboms tarp Izraelio ir grupės „Hamas“. Tuo jo autoritetas ženkliai pakilo.
Tačiau akivaizdu, kad M. Mursi po šito laimėjimo pervertino save ir padarė klaidą. Bet jis dar gali situaciją pakeisti savo naudai, nors jis tikriausiai nė nemanė, kad tiek daug skirtingų grupių vienu ir tuo pačiu metu prieš jį sukils“, – rašė Maskvos oficialusis laikraštis.
O Pekino dienraštis „Zhongguo Quingnian Boa“ teigė, kad „Egipte Arabiškojo pavasario vaisiams gresia supūti. To priežastis – kova dėl valdžios tarp H. Mubarako režimo šalininkų, kurie vis dar turi viršų Aukščiausiajame teisme, ir naujojo prezidento.
Prie to prisideda gyventojų nepasitenkinimas ir nusivylimas. Po revoliucijos ekonominė padėtis nepasitaisė, o visuomeniniai konfliktai tęsiasi. Užduotys, kurios laukia prezidento M. Mursi, nėra lengvos“, – rašė Pekino laikraštis.
Apžvalga skambėjo per LRT radiją.
