Jeigu neįvyks nieko ekstraordinaraus, po kelių savaičių Europos Sąjungą sudrebins „Brexitas“. Skausmingas daugiau kaip poros metų skyrybos procesas, tikėtina, pasibaigs, ir bus pranešta, jog 43 metus trukusi Europos Sąjungos ir Britanijos santuoka pasibaigė. Kaip toliau gyvens abi pusės?
Trumpuoju laikotarpiu Jungtinė Karalystė kraujuos ir politiškai, ir ekonomiškai. Naujų politinių santykių su kitomis pasaulio valstybėmis ir tarptautinėmis sąjungomis mezgimas ir balansavimas, atnaujintų ekonominių bei prekybinių ryšių konstravimas pareikalaus daug pastangų ir mokymosi.
Jungtinė Karalystė netikėtai atsidurs ten, kur ji beveik nėra buvusi – silpnojo derybų partnerio pozicijoje. Prekybiniai partneriai, realiai vertindami itin nepavydėtiną šalies padėtį, reikalaus Britanijai nepalankių nuolaidų. Net artimiausios šaliai Jungtinės Valstijos nepraleis progos sudaryti „gero sandorio“, visų pirma Londono Sičio sąskaita.
Vis dėlto ilgainiui Jungtinės Karalystės perspektyva palaipsniui šviesės.
Matydama problemas, su kuriomis susiduria Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė vis dažniau mąstys, kad jos padėtis dėl „Brexito“ geresnė, nei manyta.
Imigracija, Rusijos agresija, demografiniai klaustukai, Sąjungos Pietų šalių narių skolos ir Europos bankų, ypatingai Italijos, problemos, vis labiau tikėtinas Vokietijos ekonomikos nuosmukis, liberalios demokratijos principų paminimas Vengrijoje, Lenkijoje ar Rumunijoje bei kitos sunkių sprendimų laukiančios įtampos grauš trapų Sąjungos audinį.
Tiesą sakant, minėtos problemos iš dalies lėmė ir 2016 metų referendumo dėl Britanijos narystės Sąjungoje baigtį. Nors dažnai šaltas referendumo dušas, privertęs peržaisti praktiškai visus politinius Jungtinės Karalystės žaidimus, siejamas tik su „tamsios“ rinkėjų masės nesusivokimu, anapus emocijų šmėkščioja ir racionalus veiksnys – kartais, net jeigu graudu ir šeimininkai pyksta, vakarėlį geriau palikti pirmiesiems.
Ilguoju laikotarpiu gyvenimas Britanijoje grįš į vėžes ir ši sena bei stipri demokratija laimės. Ši šalis jau yra išgyvenusi ne vieną krizę ar net griūtį, ir visada iš tokių situacijų ji išeidavo tik sustiprėjusi. Turėdama vieną iš stipriausių politinio elito rengimo tradicijų (net jeigu dabar atrodo priešingai), stabilų finansinį pamatą bei stiprią saugumo ir gynybos sistemą, Jungtinė Karalystė toliau keliaus tik dar stipresnė.
Beje, ilgainiui pasaulis supras ir tai, kad periodiškai pasikartojanti kova su technokratiniu elitu, nors politiškai ir pateisinama ir net naudinga, tačiau anksčiau ar vėliau vis tiek bus pralaimėta. Sprendimai, kuriuos priima politikai, yra pernelyg sudėtingi, kad galėtų būti tvarūs ir ilgalaikiai, jeigu nesirems profesine ekspertize.
Matas Maldeikis yra Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje.
Be raštiško LRT.lt redakcijos sutikimo draudžiama komentarą perpublikuoti kitose žiniasklaidos priemonėse.
