Nuomonės

2012.11.14 10:18

Mainai nebeveikia?

Vygantas Vareikis 2012.11.14 10:18

Rinkimų metu ir jiems pasibaigus kalbama apie demokratiją kaip apie saugų ir natūralų, savaime suprantamą reiškinį. Tačiau demokratija, kaip ir kapitalistinė sistema, yra mainai. Piliečiai turi ką nors gauti mainais už tai, kad atiduoda savo balsus.  

Rinkimų metu ir jiems pasibaigus kalbama apie demokratiją kaip apie saugų ir natūralų, savaime suprantamą reiškinį. Tačiau demokratija, kaip ir kapitalistinė sistema, yra mainai. Piliečiai turi ką nors gauti mainais už tai, kad atiduoda savo balsus.

Amerikoje XIX amžiaus pabaigoje rinkimai vykdavo patalpose, kuriose žmonės būdavo gausiai vaišinami stipriu sidru ir viskiu, taip pat gaudavo nuo dviejų iki dešimties dolerių už tai, kad atiduotų savo balsą. Žinomas filmas su Leonardo DiCaprio „Niujorko gaujos“ puikiai iliustruoja tokius mainus. XX amžiaus pirmoje pusėje JAV valstijose rinkti politikai kontroliavo savo apygardas dalindami batus ir kalėdinius kalakutus, rengdami miestelių šventes ir iškylas. Ką gi – Darbo partija su ledų šventėmis Kėdainiuose, agurkų degustacijomis ir skysčių formos atlygiu per praėjusius rinkimus neblogai įsikomponuoja į XIX amžiaus kontekstą.

Tiesioginis papirkinėjimas tiek Europoje, tiek JAV vėliau nunyko, mainais už žmonių balsus politikai suteikdavo nemokamą ir sąlygiškai kokybišką išsilavinimą, sveikatos apsaugą, didindavo minimalią algą, pensijas ar kurdavo darbo vietas.

Bet to jau nebėra. Lietuvoje emigracija yra rinkėjų balsavimas kojomis, nedideli miesteliai nyksta iš žemėlapio, pasirinkimo teisė traukiasi, o demokratiniai institutai naikina pačią demokratiją. Atėjo metas, kai rinkimai Europos Sąjungos šalyje, tarsi kokioje Kirgizijoje, neapsaugo nuo falsifikacijos ir balsų pirkimo, o politikų pažadai nebeturi reikšmės.

Už kokias pažiūras mainais atiduodate balsą, neturi nieko bendra su tuo, ką kandidatas ar partija ketina daryti iš tikrųjų. 2004 metais visos partijos žadėjo daugiau demokratijos – tiesioginius merų rinkimus. Nieko bendra su realybe tai neturėjo. Liberalai sakė: „Naujiems mokesčiams – ne“, „Iki 18 proc. sumažinsime PVM.“ Sulaukėme mokesčių padidėjimo, o kultūros žmonės dirbdami pagal autorines sutartis turi sumokėti iki 60 proc. mokesčių.

Konservatoriai žadėjo pagerinti pensininkų padėtį, tačiau pensijos buvo sumažintos. Balsuok už mažesnius mokesčius, gausi didesnius. Balsuok už pensijų augimą, gausi jų sumažinimą. Balsuok už biurokratinio aparato mažinimą, gausi jo padidėjimą. Balsuok už Seimo narių veiklos skaidrumą, gausi kanceliarinių išmokų pasididinimą ir savikontrolės mažinimą. Balsuok už subalansuotą biudžetą, prarasi dalį pensijos ir algos. Nieko bendro tai neturi su tuo, ką jūs pasirinkote.

Žinoma, žmonės dažna negauna visko, už ką balsuoja, tačiau…

Balsuok už dešiniuosius, balsuok už kairiuosius, balsuok už populistus. Nėra svarbu už ką. Gali balsuoti už ką tik nori – galų gale vis tiek liksi pusiau kolonijinės valstybės pilietis. Politikai nebeturi svajonių, vilčių ir vizijų, kaip išspręsti problemas, kurios kyla piliečiams. Daugiausia, ką gali išspausti senieji lyderiai, – siūlymai didinti minimalią algos iki 1005 ar 1059 litų ar „trečias kelias“, kurio nebebus.

Atėjo laikas naujiems lyderiams, kurie yra tarp mūsų ir neatsiras iš kažkur stebuklingu būdu. Tiems, kurie dar negarsiai protestuoja gatvių piketuose ir mitinguose. Jeigu demokratija veikia, turime gauti tai, kas buvo pažadėta.

Vilčių yra. Buvęs Sąjūdžio dalyvis Povilas Urbšys, tolimas prieškarinės Lietuvos užsienio reikalų ministro Juozo Urbšio giminaitis, save iškėlęs Panevėžyje, nušlavė ne tik korupcija įtariamą varžovą konservatorių, bet ir likusius populistus. Padorių žmonių, kurie aktyviai dalyvavo Atgimimo revoliucijoje, sambūris teikia vilčių, kad mainai tarp žmonių ir politikų vėl įgis prasmę, kurią turėjo anksčiau.

Komentaras skaitytas per LRT radiją.