Nuomonės

2019.03.09 17:57

Romas Sadauskas-Kvietkevičius. Kodėl svarbiausias Skvernelio patarėjas rinkimų dieną bus Lazdijuose?

LRT.lt2019.03.09 17:57

Kas galėjo tikėtis, kad labiausiai intriguojanti antrojo merų rinkimų turo kova užkunkuliuos ne sostinėje, o atokiame Lazdijų rajone, kur garsiai klykauja tik ūkininkų žiemkenčiuose poromis iškylaujančios gervės.

Pats svarbiausias premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas meta viską ir jau pažadėjo užsimauti baltas pirštines bei rinkimų dieną tapti rinkimų stebėtoju Lazdijuose.

Jeigu jau susiradote žemėlapyje, kur tie Lazdijai yra, tai man beliks paaiškinti, kodėl jų vietinės valdžios rinkimais taip staiga susidomėjo visa Lietuva.

Lazdijų rajoną nuo laikų, kai dalis dabartinių rinkėjų dar nė nebuvo gimę, valdo mažakalbis meras Artūras Margelis. Turėjo reikalų su Specialiųjų tyrimų tarnyba, buvo teisiamas, bet 2014 m. – visiškai išteisintas. Buvo konservatorius iki kaulų smegenų, bet bendrą kalbą lengviau rasdavo su krikdemiškojo partijos flango nariais. Nė viena rajono šventė neapsieidavo be Lauryno Kasčiūno ar Pauliaus Saudargo, o abiejuose TS-LKD pirmininko rinkimuose Gabrielius Landsbergis Lazdijuose gavo mažiau partiečių balsų už savo varžovus.

Dabar jau sudėtinga būtų pasakyti, ar A. Margelį labiau paveikė buvusių bendrapartiečių raginimai nesilankstyti „jaunikliams“ TS-LKD vadovybėje, ar kaimyninės Druskininkų savivaldybės mero Ričardo Malinausko, po Vijūnėlės skandalo palikusio socialdemokratus ir įkūrusio visuomeninį judėjimą, pavyzdys. Bet meras, kaip čiabuviai sako, „pagedo“.

R. Margelio narystę partijoje 2016 m. gegužę sustabdė TS-LKD priežiūros komitetas iškart po Viešųjų pirkimų tarnybos pradėto tyrimo dėl keistokų Lazdijų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos pirkimų. Tarnyba tada nustatė, kad iš mero kontroliuotos įmonės „Dzūkų žinios“, leidžiančios to paties pavadinimo rajoninį laikraštį, biblioteka įsigijo televizorių brangiau, nei jis kainavo mažmeninėje rinkoje, o savivaldybės kanceliarinių prekių ir kopijavimo popieriaus pirkimai iš tos pačios įmonės už daugiau nei 13 tūkst. eurų taip pat vykdyti pažeidžiant įstatymus.

Užuot ramiai laukęs, kol baigsis suspendavimo laikotarpis ir nuodėmės bus pamirštos, meras pasielgė taip, kaip dabar jau daro dauguma išdidžių vietinių „carukų“ – 2017 m. liepą įkūrė nepartinį judėjimą „Pirmyn! Kartu mes galime“. Tačiau išsivesti viso apie 600 narių turėjusio TS-LKD skyriaus jam nepavyko – partijoje liko maždaug pusė narių, susibūrusių apie A. Margelio atleistą iš pareigų savivaldybės administracijos direktorių Audrių Klėjų. Užtat R. Margelio šalininkai susidraugavo su dabar jau įtariamojo teisėjų korupcijos byloje R. Malinausko judėjimu „Už Druskininkus“ bei krepšinio trenerio Tomo Pačėso vadovaujamu „Už Alytų“ ir drauge įsteigė asociaciją „Už Lietuvą“.

Rinkimų agitacija Lazdijų rajone pasižymėjo ypatingu susipriešinimu, o aštriausiai vieni kitus talžė buvę bendražygiai konservatoriai R. Margelis ir A. Klėjus. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga lazdijiečiams pasiūlė iš čia kilusią Žemės ūkio viceministrę Ausmą Miškinienę, o kiti jų varžovai dalyvavo mero rinkimuose tik norėdami pritraukti daugiau balsų savo kandidatų į tarybą sąrašui.

Per išankstinį balsavimą ir rinkimų dieną Vyriausiąją rinkimų komisiją užplūdo skundai apie balsų pirkimą ir kitus bandymus paveikti rinkėjų valią, o Veisiejų senelių namuose, pasak tyrimą pradėjusios Alytaus apskrities policijos, balsavo net nejudantys ir nekalbantys rinkėjai.

Iš anksto Lazdijų rajone balsavo net 15,99 proc. rinkėjų, o pirmojo rinkimų turo dieną užfiksuotas vienas didžiausių šalyje aktyvumas – 62,34 proc. Stebėtojai vos spėjo rašyti skundus, bet ištirti, kur ten buvo tikri pavėžėtojai ir balsų supirkėjai, o kur gretimame vienkiemyje gyvenančią senutę į bažnyčią atvežę geranoriški kaimynai, VRK neturi jokių galimybių.

Rinkimų rezultatų „valstiečiai“ ir TS-LKD laukė tame pačiame Lazdijų viešbutyje „Gojus“ ir jau prieš vidurnaktį buvo aišku, kad antrajame ture su A. Margeliu varžysis A. Miškinienė. Negana to, kitą dieną po rinkimų 4 politinių partijų – LVŽS, TSL-KD, LSDP bei „Tvarkos ir teisingumo“ – vietiniai lyderiai pasirašė koalicijos sutartį dėl tolesnio bendradarbiavimo 2019–2022 m. kadencijos Lazdijų rajono savivaldybės taryboje. „Permainų koalicija“ turės Lazdijų savivaldybės taryboje 14 mandatų iš 25. Jeigu A. Margeliui pavyktų laimėti antrajame ture, tokia dauguma galėtų gerokai apkartinti jo kadenciją, o jei amžinasis rajono meras pralaimės, naujoji merė remsis itin marga koalicija, kurią sunku būtų įsivaizduoti, pavyzdžiui, Seime.

Kuo mažiau laiko liko iki rinkimų, tuo keistesni pranešimai atkeliauja iš Lazdijų krašto. Su A. Margeliu siejamas „Dzūkų žinias“ savo pašto dėžutėse šią savaitę rado jų neužsiprenumeravę rajono gyventojai.

„Vaikų namų darbuotojai važinėjo pas globėjus, sveikino su Moters diena ir ragino balsuoti už A. Margelį, nes kitaip, sakė, liksim visi be darbo. Nebus A. Margelio – nebus vaikų. Dar Veisiejai. Pas pirmame ture nebalsavusius vietinius lankosi savivaldybės įstaigos Turizmo centras direktorius Mantas Sabaliauskas. Kviečia balsuoti antrame ture. Iš kur jis žino, kad mes nebalsavom?“, – feisbuke dalinasi rajono žmonių pranešimais žurnalistė Vilma Danauskienė.

Todėl rinkimų diena Lazdijuose bus ypatinga ir, ko gero, sulauks ne tik premjero patarėjo dėmesio. Nes čia sprendžiasi, ar Lietuvoje atsiras dar viena Širvintų, Druskininkų ir Kauno pavyzdžiu vieno asmens visiškai kontroliuojama savivaldybė, ar bus atkurta tradicinė daugpartinė sistema su visais jos netobulumais, kai svarbiems sprendimams priimti ilgai tenka derinti skirtingų partijų interesus, bet skirtingų pažiūrų žmonės jaučiasi deramai atstovaujami. Efektyvumo pažadas – prieš jau spėjusią daugeliui rinkėjų nusibosti liberaliąją demokratiją.