Rugpjūčio pradžioje žiniasklaidoje sumirgėjo trumpas pranešimas, kad JAV gaiviųjų gėrimų gamintoja „Coca-Cola“ atšaukė savo produktų reklamą keturiuose Rusijos televizijos kanaluose – „Ren TV“, „5 kanale“, „Domashnij“ ir „Zvezda“.
Rugpjūčio pradžioje žiniasklaidoje sumirgėjo trumpas pranešimas, kad JAV gaiviųjų gėrimų gamintoja „Coca-Cola“ atšaukė savo produktų reklamą keturiuose Rusijos televizijos kanaluose – „Ren TV“, „5 kanale“, „Domashnij“ ir „Zvezda“.
Amerikiečių kompanija buvo laikoma viena didžiausių reklamos užsakovių Rusijos rinkoje. Trys iš keturių televizijos kanalų, kuriuose neberodoma „Coca-Colos“ reklama, susiję su banku „Rossija“, jį JAV neseniai įtraukė į įmonių, kurioms taikomos sankcijos, sąrašą.
Nors „Coca-Colos“ atstovai neigia, kad sprendimas atšaukti reklamos transliacijas šiuose Rusijos kanaluose yra susijęs su politika, tačiau aišku, kad tai lėmė būtent politiniai motyvai.
Mane stebino ir tebestebina, kad daugelį Rusijos propagandą skleidžiančių televizijos kanalų per reklamą finansuoja JAV ir Europos kompanijos. „Coca-Colos“ apsisprendimas to nedaryti, deja, dar tėra išimtis. Tikrai daugiau nei keista, kad smegenų plovimo mašinoms degalų įpila ir Lietuvos bendrovės. Amerikiečiams priėmus tokį sprendimą, užmečiau akį į Lietuvoje retransliuojamus rusiškus kanalus. Čia nieko nauja – propaganda liejasi laisvai, palydima tarptautinių korporacijų reklamos. Ją paįvairina dar visai neseniai su vienu iš konservatorių lyderių sietos bendrovės „Makveža“ informacija apie nuolaidas jos valdomose parduotuvėse „Moki-veži“. Kalbėti apie vertybes ir kurti „minkštąsias Rusijos sulaikymo strategijas“ nėra sunku, daug sunkiau tomis vertybėmis vadovautis ir už jas kovoti.
Pastaruoju metu vis kyla diskusijų dėl žodžio laisvės, propagandos stabdymo, teisės nerodyti melagystes skleidžiančių televizijų kanalų. Yra manančiųjų, kad negalima netransliuoti iš Sausio 13-osios aukų pasityčiojusių rusiškų kanalų, nes esą uždraustas vaisius tik saldesnis, o kas nori, gali juos matyti per palydovines televizijas ar internete. Žinoma, kad gali, bet tam reikia tam tikrų pastangų.
Kodėl bendrovė „Viasat“ ignoruoja Lietuvos įstatymus, puikiai aprašė Andrius Tapinas savo straipsnyje „Lovoje su Kremliumi. Švediškas verslas Rusijoje“. Sunku būtų ką pridurti, nebent paraginti nesinaudoti šios bendrovės paslaugomis.
Liūdna, bet ir kitos kabelinės ar save išmaniosiomis vadinančios televizijos prievarta bruka rusiškus kanalus, juos įtraukdamos į pagrindinį savo paslaugų paketą. Taigi, net nežiūrėdamas rusiškos propagandos, aš už ją sumoku, o taip tikrai neturėtų būti. Klientas turėtų turėti laisvę pats pasirinkti, už ką mokėti.
Sunku susigaudyti, kas Lietuvoje prižiūri televizijas ir jų turinį, oficialiai tai lyg ir daro Radijo ir televizijos komisija. Tik kažin ar jai užtenka galių, resursų ir drąsos.
Kilus bėdų su rusiškų kanalų propaganda Seime vis dažniau ėmė lankytis kabelinių televizijų lobistai. Jie nebenori būti retransliuotojai, o tik elektroninių paslaugų teikėjai. Paprasčiau tariant, nenori būti atsakingi už tai, ką rodo. Manau, kad ir narkotikų platintojai norėtų būti vadinami tik paslaugų teikėjais.
