Daugelio Vakarų laikraščių nuomone, parlamento rinkimai Baltarusijoje – tik „ciniškas ritualas“. Kaip rašė Diuseldorfo dienraštis „Rheinische Post“, „tauta turi ne apsispręsti ir rinkti, o tik Aleksandro Lukašenkos režimą dėl akių legitimuoti, t. y. pateisinti. Štai kas rūpi paskutiniajam Europos diktatoriui“.
Daugelio Vakarų laikraščių nuomone, parlamento rinkimai Baltarusijoje – tik „ciniškas ritualas“. Kaip rašė Diuseldorfo dienraštis „Rheinische Post“, „tauta turi ne apsispręsti ir rinkti, o tik Aleksandro Lukašenkos režimą dėl akių legitimuoti, t. y. pateisinti. Štai kas rūpi paskutiniajam Europos diktatoriui“.
Toliau Diuseldorfo laikraštis rašė, kad „Baltarusijos žmonių susidomėjimas šitokiu rinkimų farsu lygus nuliui. Todėl režimas turėjo šiek tiek pagelbėti. Aleksandras Lukašenka jau paskelbė, kaip jis įsivaizduoja šalies ateitį: jo valdžią turės paveldėti sūnus“.
Savo redakcinį straipsnį Diuseldorfo laikraščio redaktoriai baigė taip: „Vis dėlto Baltarusija – juk ne Šiaurės Korėja. Neįmanoma įsivaizduoti, kad šitokie dalykai egzistuoja Europos viduryje“.
Bet jie čia egzistuoja! Kaip sutinka ir Osnabriuko dienraštis „Neue Osnabrücker“, „tai, kad diktatorius gali atsilošti ir ramiai sulaukti prognozuojamo rinkimų rezultato, yra Europos gėda. O Europos Sąjunga turi tik ribotas spaudimo galimybes: sankcijos iki šiol neturėjo beveik jokio poveikio.
Bet ir pinigais šis valstybės vadovas nesileidžia gundomas, nes jam paspirties teikia sąskaitas išlyginti sutinkantis jo draugas, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Tik neseniai nuskambėjo skandalas, kad Vokietija Baltarusijoje mokė režimui atsidavusius policininkus. Todėl beveik visai nestebina, kad A. Lukašenka lieka savo keliui ištikimas. Ko gi jam bijoti?“ – retoriškai klausė Osnabriuko laikraštis.
Kruopščią padėties analizę pateikė Varšuvos „Gazeta Wyborcza“. Anot jos, „baltarusiai patys gana neentuziastingai žiūri į parlamento rinkimus. Jie žino, kad šis parlamentas neturi jokios įtakos. Šalį valdo vienas vienintelis žmogus su savo dvaro valstybe.
Politinė fikcija Baltarusijoje tiksliai išdirbta ir jau metų metus veikia tuo pačiu būdu – kaip gerai pateptas mechanizmas. Opozicija silpna, turi per mažai pasitikėjimo tautoje ir nesukelia vilties, jog perėmusi valdžią įstengtų šalyje ką nors pakeisti.
Pakaitomis išgąsdintas ir papirktas politinis ir ūkinis šalies elitas yra tai, kas įgalina A. Lukašenką išlaikyti status quo – esamą padėtį“, – rašė Varšuvos laikraštis.
„Baltarusijoje sustojo laikas“, – teigė Liuksemburgo dienraštis „Luxemburger Wort“ ir tęsė:
„Po geležinės uždangos griūties praėjo jau 23-eji metai, tačiau jeigu Europoje ir likusiame pasaulyje per tą laiką įvyko giliai siekiančių pokyčių, tai Baltarusijoje jau 18-a metų valdo A. Lukašenka. Paskutinis Europos grynų gryniausias diktatorius guviai naudojasi politiniu įtampos lauku tarp Vakarų Europos ir Rusijos tam, kad sucementuotų savo valdžią.
Baltarusija yra Europos „Šiaurės Korėja“. Sekmadienio rinkimai tebuvo varginanti pareiga. Kainą už tai turėjo sumokėti jo pavaldiniai: ūkiškai šalyje tvyro vargas, o politiškai – kapų tyla“, – teigė Liuksemburgo dienraštis.
Prahos verslo dienraščio „Hospodarske Noviny“ nuomone, „Aleksandrui Lukašenkai visiškai nesvarbu, ką Europa ir Vakarai galvoja. Santykiai pasiekė dugną. Rinkimų eiga parodo dilemą, prieš kurią Europos Sąjunga atsidūrė.
Iš vienos pusės ji turi pagalvoti apie tikslingas sankcijas, nukreiptas prieš A. Lukašenkos režimą. Antra, Europa turi stiprinti dialogą su Baltarusijos piliečių visuomene“.
Pietų Vokietijos dienraštis „Süddeutsche“ rašė, kad „po rinkimų iš 110 vietų parlamente 109 bus aiduotos režimui ištikimiems deputatams, o per papildomus rinkimus bus užkišta ir ta maža spraga. Taip Baltarusijoje vyksta rinkimai.
Tačiau valdantieji vis tiek neturėtų jaustis per saugiai. Kuo labiau suveržiami retežiai, tuo stipriau tai liudija baimę prarasti kontrolę. Ir čia autokrato statusui gresia ne tiek žmonių reiškiamas demokratijos troškimas, kiek jų reikalavimas, kad būtų daugiau ekonominio augimo bei gerovės. A. Lukašenka gali savo nuožmaus kurso laikytis tik dėl to, kad jo režimo gyvybę pinigais palaiko Rusija“, - rašė Miunchene leidžiamas laikraštis.
Anot Šveicarijos dienraščio „Neue Zürcher“, „ar būtinas 50 procentų dalyvavusių rinkimuose kvorumas buvo ar nebuvo pasiektas, ar rinkimai buvo ar nebuvo galiojantys – visa tai nesvarbu. Valstybėje, kurioje prezidentas kontroliuoja visas institucijas, viską galima suklastoti.
Valdovas sovietų maniera tikisi pašlovinimo, net jei parlamentas neturi nieko pasakyti. Laisvi rinkimai ir tikros politinės varžybos A. Lukašenkos sistemoje neįmanomos. Baltarusija lieka juoda dėme rytinėje Europoje“, – teigė Ciuricho dienraštis.
Suomijos miesto Turku dienraštis „Turun Sanomat“ irgi suabejojo, ar rinkimuose dalyvavo per 74 procentus rinkėjų, kaip oficialūs Baltarusijos šaltiniai pranešė. Girdi, „anot opozicijos ir rinkimų stebėtojų, rinkimų punktuose buvo nuostabiai tyku – pagal tai dalyvavimas negalėjo siekti būtinų 50-ies procentų“.
Apžvalga skaityta per LRT Radiją.
