Ar yra „nuosaikių musulmonų“? (Suprask – tokių, kurie nepalaiko teroristų?) Amerikos kairiųjų liberalų savaitraštyje ir svetainėje „New Republic“ politologas Nathanas Leanas tokia terminologija nepatenkintas. Jis ragina liautis vartojus žodžius „nuosaikieji musulmonai“, nes tokie žodžiai, girdi, tik duoda garo islamofobams.
Ar yra „nuosaikių musulmonų“? (Suprask – tokių, kurie nepalaiko teroristų?) Amerikos kairiųjų liberalų savaitraštyje ir svetainėje „New Republic“ politologas Nathanas Leanas tokia terminologija nepatenkintas. Jis ragina liautis vartojus žodžius „nuosaikieji musulmonai“, nes tokie žodžiai, girdi, tik duoda garo islamofobams.
O islamofobų – žmonių, kurie nekenčia islamo ar jo išpažinėjų – aišku, nereikia. Kaip nereikia ir kristofobų – žmonių, kurie nekenčia ar bijo Kristaus bei jo išpažinėjų, nereikia ir judeofobų – judaizmo ar žydų niekintojų, ir taip toliau.
Aišku, nereikia ir homofobų – žmonių, kurie nekenčia homoseksualų, nors homoseksualizmas – ne religija. Apskritai pasaulyje nereikia skatinti jokios neapykantos nė vienai žmonių grupei, nors galima, o kartais ir reikia, nesutikti su kai kurių iš jų kai kuriais veiksmais, netgi jiems pasipriešinti.
Būna ir taip, kad homofobija kaltinami tie, kurie neniekina ir nepersekioja homoseksualų, tik nepritaria tam tikriems jų veiksmams ir siekiams. Tokie nepritariantieji nėra homofobai. Taip ir N. Leanas mano, jog žodis „islamofobija“ dažniausiai naudojamas netinkamai ir mažai ko vertas.
Jis dirba Džordžtauno universiteto įsteigtame Centre musulmonų ir krikščionių tarpusavio supratimui skatinti, vadovauja to centro mokslinių tyrimų skyriui ir yra parašęs knygą „Islamofobijos industrija: kaip politinė dešinė kursto musulmonų baimę“. Vėliau šiemet pasirodys jo nauja knyga „Kintantys Artimieji Rytai“.
Nathanas Leanas ypač piktinasi dešiniųjų „Heritage“ fondu ir per vieną jo renginį kalbėjusia, iš Libano kilusia Brigitte Gabriel, kurią pavadino „apsišaukėle terorizmo analitike“, į viešumą paleidusia daug „menkaverčių“ teiginių apie islamą ir arabus.
Štai, kai klausytoja Saba Ahmed, Amerikos univertsiteto teisės studentė, paaiškino, jog ne visi musulmonai yra teroristai, Brigitte Gabriel atsakė, jog „taikioji dauguma ne prie ko“, kai kalbama apie 2001-ųjų rugsėjo 11-osios išpuolius, lygiai kaip ir taikieji vokiečiai ne prie ko, kai kalbama apie Holokaustą.
Man asmeniškai tai atrodo visiškai teisinga: kai kuriems musulmonams tikrai nėra ko prikišti dėl Rugsėjo 11-osios, kaip ir kai kurie vokiečiai nekalti dėl Holokausto.
Tačiau Nathanas Leanas nepatenkintas: jis nesupranta, kodėl daug kas piktinasi, jog šioje tariamo islamistinio ekstremizmo epochoje būtent „nuosaikieji musulmonai“ neva tyli, laiko liežuvį už dantų. Jis apgailestauja, kad niekas abiejose ginčo pusėse nekvestionuoja paties termino „nuosaikieji musulmonai“ pagrįstumo.
Pasak N. Leano, „musulmonai ir nemusulmonai nuolatos šiuo terminu švaistosi, nors pastarieji paprastai reikalauja, kad pirmieji būtinai įrodytų tokiais, t.y. nuosaikiais, esantys“.
„Mane, – tęsia N. Leanas, – trikdo ne tai, kad „nuosaikiųjų musulmonų“ nėra – be abejo, ir mano požiūriu, jų yra. Problema – ji neatpažinta – slypi tame, kaip ši frazė iškreipia mūsų sprendimus“. Ir čia jis duoda kelis to, jo nuomone, iškreipto mąstymo pavyzdžius.
Štai Brigitte Gabriel 2008 m. teigė leidiniui „Australian Jewish News“, kad „kiekvienas praktikuojantis musulmonas yra radikalus musulmonas“, tuo sugestijuodama, kad „nuosaikieji“ yra tik tie, kurie savo tikėjimo nepraktikuoja.
Įžymusis ateistas Samas Harrisas rašo, kad „nuosaikieji musulmonai“ yra tie, kurie abejoja dėl Korano dieviškų ištakų ir kurie „aiškiai supranta, kad visos šventos knygos yra kandidatės būti nuleidžiamos kartu su vandeniu į tualetą“.
Konservatyvių pažiūrų apžvalgininkas Johnas Hawkinsas išskaičiuoja septynis kriterijus, kuriuos musulmonai turėtų patenkinti, idant būtų laikomi „nuosaikiais“. O musulmonų pliekimo karalienė, Pamela Geller, tipiškai klausia: „O koks skirtumas? Šiandienos nuosaikusis yra rytojaus masinis žudikas“.
Tokios nuotaikos M. Leanui nepriimtinos.
„Būkime teisingi, – sako jis, – ne tik kuoktelėję, bet ir tokie rimti šaltiniai, kaip žurnalas „Newsweek“, Nacionalinis Amerikos visuomeninis radijas NPR, dienraštis „Wall Street Journal“, žinių agentūra „Reuters“, žurnalai „Time“ ir „New Republic“ bei daugelis kitų – jie visi „nuosaikiaisiais musulmonais“ vadina tuos, kurie rodo tam tikras pageidaujamas savybes.
Net ir daugelis pačių musulmonų priima šitą skirstymą į „nuosaikiuosius“ ir „kraštutinius“, gal tik tam, kad patys atsiribotų nuo vadinamųjų radikalų ir ekstremistų ir kad paranojiškus nemusulmonus galėtų nuraminti: „ne, aš ne toks musulmonas“.
Bet kur čia Nathanas Leanas mato ką blogo? Pasižiūrėkime į jo minėtą bei kritikuotą Johną Hawkinsą ir jo septynis kriterijus „nuosaikiajam musulmonui“ atpažinti. Man atrodo, kad šie kriterijai labai tinkami ir tikslūs. Štai J. Hawkinsas rašo:
„Kaip nemusulmonas, aš laikysiu „nuosaikiu musulmonu“ tą, kuris,
pirma, nepritaria teroristiniams išpuoliams prieš civilius bet kur pasaulyje,
antra, nemano, kad Korano egzemplioriaus sužalojimas ar Mohamedo karikatūros publikavimas yra pateisinama priežastis imtis kruvino smurto veiksmų,
trečia, mano, kad žmonės turi teisę taikiai išstoti iš islamo tikėjimo bendrijos ir tuo pačiu netapti teisminio persekiojimo ar smurto aukomis,
ketvirta, nepritaria žmonų mušimui, priverstinėms santuokoms, klitorektomijoms ir kruvinam smurtui prieš moteris,
penkta, įsitikinęs, kad moterys turi tokią pat teisę į mokslą, kaip ir vyrai, kad jos turi teisę išeiti iš namų nelydimos giminaičio vyro ir turi teisę laisvai rinktis, nešios jos burką ar hidžabą, ar nenešios,
šešta, atmeta antisemitizmą, Holokausto buvimo neigimą ir prieš Izraelį nukreiptą genocidą,
septinta, yra nusistatęs prieš Šariją, nes tai primityvus ir barbariškas kodeksas, pasisakantis už žmonų mušimą ir prieš žodžio laisvę, prieš homoseksualus ir visiškai nesuderinamas su civilizuotu elgesiu“.
Taip Johnas Hawkinsas rašo konservatorių svetainėje townhall.com, apibūdindamas „nuosaikaus musulmono“ požymius. Ką Nathanas Leanas ar kitas racionalus mūsų dienų žmogus galėtų tokioms mintims prikišti? Manytume, kad beveik nieko, bet apie tai – kitoje užsienio spaudos apžvalgoje liepos 19 d.
Užsienio spaudos apžvalga skaityta per LRT radiją.
