Penktadienį Briuselyje pasirašyta ekonominė Asociacijos sutarties tarp Europos Sąjungos (ES) ir Ukrainos dalis.
Penktadienį Briuselyje pasirašyta ekonominė Asociacijos sutarties tarp Europos Sąjungos (ES) ir Ukrainos dalis.
Ši diena laikoma proeuropietiškų jėgų Ukrainoje pergale, nes būtent ekonominė dalis yra svarbiausia viso Asociacijos susitarimo paketo dedamoji: ja Ukraina taps bendros ES rinkos dalimi ir nebegalės jungtis į alternatyvias integracines erdves. Kitaip tariant, šis žingsnis yra ir didelis geopolitinis ėjimas Vakarų link, nes Kijevas nebegalės įstoti į Maskvos kuriamą Eurazijos sąjungą.
Pilnai įgyvendinus Išsamios ir visapusiškos laisvos prekybos erdvės (DCFTA) sutartį, būtų visiškai atvertos ES ir Ukrainos rinkos panaikinant tarifinius ir netarifinius barjerus. Pavyzdžiui, 95 proc. muitų bus visiškai panaikinti, o likę – smarkiai sumažinti. Tai turi paskatinti sudėtingoje padėtyje esančią Ukrainos ekonomiką tiek padidinant vartojimą, tiek eksporto į didžiausią pasaulyje rinką apimtis.
Skaičiuojama, kad Ukrainos eksportuotojai dėl šių barjerų atšaukimo per metus sutaupys 500 mln. eurų, o bendras eksporto kiekis išaugs 1 mlrd. eurų. Ilguoju laikotarpiu tikimasi, kad kasmet Ukrainos eksportas augs po 1 proc. Kartu įvairiais instrumentais Ukraina iš ES turės galimybę gauti finansinę paramą, kuri bent iš dalies padengtų adaptacijos kaštus – jie gali siekti net 100 mlrd. eurų.
Tačiau bendrai sutariama, jog didžiausias išliekantis galvosūkis – šio vieno labiausiai ambicingų susitarimų įgyvendinimo procesas. Susitarimą pasirašanti valstybė įsipareigoja perimti didžiąją dalį ES teisyno. Kalbant paprasčiau – ji turi adaptuotis prie ES galiojančių normų ir standartų.
Panašų kelią praėjo Vidurio ir Rytų Europos valstybės, prie ES prisijungusios 2004 bei 2007 m., tačiau jos turėjo vieną aiškų modernizacijos ir transformacijos procesus skatinantį motyvą – narystės perspektyvą. Tuo tarpu Rytų partnerystės valstybėms ši esminė paskata yra nesuteikiama ir tai gali būti vienu esminių „selektyvią“ normų adaptaciją lemiančių veiksnių.
Baiminamasi ir galimų Rusijos sankcijų Ukrainos verslui. Maskva yra pagrindinė Kijevo prekybos partnerė, net ketvirtadalis viso Ukrainos eksporto yra skirtas Rusijos rinkai. Siekdama „nubausti“ iš jos pančių norinčią išsivaduoti šalį, Maskva gali gerokai padidinti tarifinius prekybos barjerus, ar, blogiausiu atveju, pradėti tam tikrų sričių prekių embargą. Ši strategija „šokolado karų“ pavidalu jau buvo pritaikyta artėjant Vilniaus viršūnių susitikimui.
Galimi Rusijos veiksmai apribojant importą ar pakeliant gamtinių dujų kainą iš Ukrainos būtų ypač žalingi rytiniams regionams, kur sutelkta didžioji sunkiosios Ukrainos pramonės dalis. Pagal naujus įsipareigojimus keliami aukšti kokybės standartai taip pat taps nemažu iššūkiu šioms nemodernizuotoms pramonės šakoms. Todėl Rusijos informacinio karo pagalba visa tai gali dar labiau sustiprinti neigiamas rytų Ukrainos piliečių nuotaikas Kijevo vykdomos politikos atžvilgiu ir taip neramumų krečiame regione.
Todėl ypatingai svarbus tampa situacijos rytiniuose Ukrainos regionuose suvaldymas. Nors oficialusis Kijevas pasveikino Vladimiro Putino sprendimą atšaukti kovo 1-osios sprendimą dėl ginkluotųjų pajėgų panaudojimo Ukrainos teritorijoje, atkreiptas dėmesys į realių veiksmų taikai pasiekti stygių.
Ekonominės Asociacijos sutarties dalies pasirašymas gali tapti nauju žibalo į liepsnojančią ugnį pliūpsniu. Todėl tarp Rusijos, ES ir Ukrainos planuojamos techninės Asociacijos sutarties įgyvendinimo konsultacijos, tačiau tai iš esmės gali leisti Rusijai kontroliuoti dvišalio susitarimo eigą ir išsaugoti įtaką Ukrainos politikoje.
Penktadienį Briuselyje įvykęs pasirašymas yra didelis Ukrainos žingsnis Europos integracijos kelyje, ilguoju laikotarpiu turintis padėti išeiti iš Rusijos įtakos zonos. Tačiau sunkiausia šio ilgo proceso dalis – ne pasirašymas, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio, o ES teisyno perkėlimas, Ukrainos verslo ir pramonės prisitaikymas prie europinių normų. Procesą neabejotinai apsunkins ir išoriniai veiksniai, kuriais bus siekiama ir toliau destabilizuoti padėtį Ukrainoje, todėl naujas ES ir Ukrainos santykių etapas nebus lengvesnis nei ankstesni.
