Vokietijos Konstitucinis teismas Karlsruhėje nutarė, kad Vokietija gali dalyvauti ne tik biudžeto drausmės pakte su į jį įmontuotu skolų stabdžiu, bet ir euro gelbėjimo fonde ESM (Europos stabilumo mechanizmas). Dauguma stebėtojų ir laikraščių šį teismo nuosprendį sveikino, bet ne vienodai entuziastingai.
Vokietijos Konstitucinis teismas Karlsruhėje nutarė, kad Vokietija gali dalyvauti ne tik biudžeto drausmės pakte su į jį įmontuotu skolų stabdžiu, bet ir euro gelbėjimo fonde ESM (Europos stabilumo mechanizmas). Dauguma stebėtojų ir laikraščių šį teismo nuosprendį sveikino, bet ne vienodai entuziastingai.
Pasak Leipcigo „Volkszeitungo“, „vyriausybė, opozicija, ESM apskundę euroskeptikai, Briuselis – visi po Karlsruhės nuosprendžio laiko save daugmaž laimėjusiais. Tačiau net jeigu ypač kanclerei A. Merkel nusirito sunkus akmuo nuo krūtinės ir ji džiaugėsi dėl geros Vokietijai ir visai Europai dienos, vis tiek vyriausybei ir Bundestagui liko daug neatliktų namų darbų“.
Leipcigo laikraštis pridūrė, kad „tai buvo labai diplomatiškas sprendimas. Žalia šviesa užsidegs Europos stabilumo mechanizmui ir biudžeto drausmės paktui, bet tik įvykdžius įsipareigojimus, kuriuos kiekvienas pilietis gali tik sveikinti ir kuriuos prisiimti galėjo ir patys politikai iš karto“.
Serbijos dienraščio „Politika“ nuomone, „Karlsruhės teisėjų nutarimą galima vertinti kaip smūgį vokiečių euroskeptikams. Vis dėlto negalima išleisti iš akių, kad teismas Vokietijos prisidėjimą prie euro gelbėjimo skėčio ESM leido tik įvykdžius tam tikras sąlygas. Šis faktas neleidžia griežtai teigti, kad euroskeptikai buvo sumalti į miltus. Kaip nutarimą vertinti, priklauso nuo to, kurioms detalėms teiki daugiau svarbos“.
Štai kokias detales pabrėžė dienraštis „Mannheimer Morgen“: „Angela Merkel ir kompanija dabar turi daugiau mažiau laisvas rankas, bet jie užsitraukė ir didesnę politinę riziką. Iki šiol Vokietija dėl krizės neprarado nė cento, tik dėl palūkanų nuolaidų nusiskynė milijardus.
Bet Karslruhės teismas turi tiesos ir sakydamas, kad niekas nežino, ar gelbėjimo skėtis laikys. Net ir praradus truputį mažiau nei teismo leistą 190 milijardų perviršių, jau tai reikštų neigiamą nuosprendį A. Merkel ir jos vyriausybės likimui.
Kaselio miesto laikraštis „Hessische Niedersächsische Allgemeine“ rašė, jog teismo nutarimas „reiškia, kad euro gelbėjimas gali tęstis, bet tik griežtai mūsų (suprask, vokiečių) sąlygomis.
Žvilgsnis į Graikiją, Italiją, Ispaniją, Portugaliją ir Prancūziją tuo tarpu rodo, kad šitos šalys savo skolų mieliausiai atsikratytų tradiciniu būdu – per šliaužiančią valiutos reformą, nuvertinimą ir infliaciją pensininkų, taupytojų, nuomininkų ir nepasiturinčiųjų sąskaita. Nieko neišgelbėta, dar viskas ant kortos“.
Pasak Osnabriuko dienraščio „Neue Osnabrücker“, Konstitucijos teismas neturėjo kito pasirinkimo: „jis turėjo gelbėjimo skėtį ESM patvirtinti. Abu parlamento rūmai, Bundestagas ir Bundesratas, didele balsų dauguma tą 700 mlrd. euro paketą priėmė. Tai buvo tikra demokratija. O teisėjų „Ne“ būtų sukėlęs politinį ir ekonominį cunamį. Šitaip teisėjai apsaugojo eurą nuo žlugimo, bent jau kol kas“.
Tačiau Hamburgo savaitraštis „Zeit“ nepatenkintas. „Taip, Karlsruhė patvirtino tautos suvereniteto teises. Tačiau už to vis tiek atsiveria bjaurus demokratijos deficitas. Valstybės savo prigimtinę teisę – valdyti savo biudžeto ir finansų politiką – perleido nerinktai institucijai – centriniam bankui. Tai negali didinti nei susižavėjimo Europa, nei demokratijos“.
Diuseldorfo dienraštis „Westdeutsche Zeitung“ dar juodžiau rašo, kad „darosi vis akivaizdžiau, kaip greitai siaurėja nacionalinių valstybių žaidimo erdvė. Jų įtaka vis mažiau reiškiasi parlamentų sprendimais, o tik tuo, kad jų teisėjai gali patraukti avarinį stabdį. O Karlsruhės teismas trečiadienį ir to nepadarė.
Tuo kelias į beribę Europos perskirstymo sąjungą galutinai pralaisvintas. Nei parlamentai, nei teismas pietvakarių Vokietijoje šito mums visiems brangiai kainuosiančio proceso nesulaikys“.
Tačiau to paties Diuseldorfo „Handelsblattas“ pritarė A. Merkel žodžiams Bundestage, kad dabar laikas „atgauti prarastą pasitikėjimą“. Tai galėtų pasisekti, jeigu būtų pašalinamos dvi Europos kardinalios ydos – šnekėjimas naudojantis karo ir taikos retorika ir Europos formavimas politikuojant užkulisiuose ir taip vengiant bet kokio skaidrumo“.
O Frankfurto prie Oderio dienraštis „Märkische Oderzeitung“ nurodė į kitą dalyką, kurį pavadino „euro įgimta yda, kuri vis dar nepašalinta – tai bendros valiutos įvedimas, neturint bendros ūkio ir finansų politikos. Ilgainiui nepadeda tai, kad švaistomasi mokesčių mokėtojų milijardais.
Reikia už borto išmesti nacionalinius egoizmus. Taip pat ir konstitucijose įtvirtintas nacionalines teises. Tam, kad būtų sukurta struktūra, kuri tikrai išlaikytų eurą. Drauge su šalimis narėmis, kurios tai galėtų priimti.
Jei to neįvyks, dabartinis euro gelbėtojų džiūgavimas bus tik trumpas epizodas prieš didįjį sprogimą“, – rašė rytinio Frankfurto laikraštis.
Apžvalga skambėjo per LRT Radiją.
