Pasaulį šiuo metu jaudina ne tik futbolo čempionatas prieštaravimų draskomoje Brazilijoje, ne tik konfliktas tarp Ukrainos ir Rusijos, ypač keliantis nerimą Rytų Europai, bet ir amžinai neramūs Artimieji Rytai, kur gana staigiai iš naujo įsiliepsnojo Irakas. Kai kas manė galėsiąs ji saugiai pamiršti.
Pasaulį šiuo metu jaudina ne tik futbolo čempionatas prieštaravimų draskomoje Brazilijoje, ne tik konfliktas tarp Ukrainos ir Rusijos, ypač keliantis nerimą Rytų Europai, bet ir amžinai neramūs Artimieji Rytai, kur gana staigiai iš naujo įsiliepsnojo Irakas. Kai kas manė galėsiąs ji saugiai pamiršti.
Kaip pranešė Vokietijos radijas „Deutschlandfunk“, nuo 2013-ųjų pavasario smarkiai sustiprėjo su al-Qaeda susijusi organizacija „Islamo valstybė Irake ir Sirijoje“ (ISIL) – viena radikaliausių islamistų grupių Artimuosiuose Rytuose. Ji kovoja už sunitišką Dievo valstybę arabiškoje erdvėje ir išaugo iš 2003 m. įsikūrusios grupės „Tavhidas ir džihadas“, besipriešinusios amerikiečių invazijai į Iraką.
Pastaroji grupė Irake ne tik puolė JAV kareivius, bet ir rengdavo savižudžių išpuolius prieš vietos šiitus bei krikščionis. Jos įpėdinė ISIL siekia suformuoti sunitišką didžvalstybę tarp Viduržemio jūros šiaurėje ir Eufrato upės pietuose.
Šiuo metu ISIL ypač puldinėja kurdiškus miestus Sirijos šiaurės rytuose ir ten žudo civilius gyventojus. Jai į naudą išeina kivirčai tarp šiitų dominuojamos Nurio al-Malikio vyriausybės ir sunitiškųjų šalies partijų.
ISIL gretose kaunasi ir tarptautinės brigados, sudarytos iš Šiaurės Afrikos bei Persų įlankos šalių musulmonų bei atsivertėlių iš Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų.
Paties Irako laikraštis „Al Mada“ būgštauja dėl šalies suskilimo. „Irakiečiai nebepripratę politiškai mąstyti. Jie nebeturi bendrų visuomeninių projektų ir galvoja tik sektantiškomis kategorijomis. Greitai jie tarpusavy kalbėsis tik tada, jei atpažins pokalbininko ideologinę orientaciją. Ši tendencija tokia ryški, kad jai pasiduoda ir apsišvietę intelektualai. Pulti ir gintis – tai vienintelė galiojanti nuostata. Tačiau per vienos grupės neapykantą kitai negalima valstybės nei išsaugoti, nei suvienyti“, – rašė Bagdado laikraštis.
Tačiau yra irakiečių, kurie įsitikinę, jog Irako negalima ir nė nereikia suvienyti. Pokalbyje su Vokietijos radiju „Deutschlandfunk“ Erbilo miesto šiaurės Irake meras Nihadas Salimas Qoja teigė, jog „Irakas turi tik vieną vienintelę galimybę išgyventi – visa šalis turi būti padalyta į tris dideles autonomines sritis“.
„Viena jų būtų kurdų sritis šiaurėje, kur sukilėlius remia tie piliečiai, kuriuos nuvylė centrinė Bagdado valdžia. Antroji sritis – vakarinė, kurią valdytų sunitai. O trečioji – pietinė, valdoma šiitų. Tokia jau ir dabar yra realybė“, – sakė N. S. Qoja.
Taigi, jo nuomone, Irakas – ne vientisa valstybė. Su tuo sutinka ir kiti stebėtojai.
„Nelauktas sunitų fundamentalistų smurto protrūkis Irake Vakarų pasaulį tarsi užklupo netikėtai, tačiau iš tiesų tai tik simptomas jau seniai akivaizdaus šiitų vadovaujamos vyriausybės nesugebėjimo valdyti nešališkai“, – rašė politologas ir karo analitikas Aaronas Edwardsas tinklalapyje „openDemocracy“.
Savo ilgo straipsnio pabaigoje šis mokslininkas pateikė tokią rekomendaciją. „Atėjo laikas Vakarams rafinuočiau pažvelgti į tai, kas kursto konfliktus Irake bei kitur Artimuosiuose Rytuose. Reikia žiūrėti į al-Qaeda ne tik kaip į žlugusio Komunistų Internacionalo įpėdinį, o greičiau kaip į ideologiją, veikiančią tarsi žaibolaidis nusivylimui ir fanatizmui nuleisti“.
Pasak Slovėnijos dienraščio „Dnevnik“, „Irakas miršta. Anksčiau sunitus slopino diktatorius Saddamas Husseinas. Dabar šie bando Irake pasiveržti valdžią islamistinės organizacijos ISIL rankomis.
Šiitų ministras pirmininkas Malikis lengvai galėtų į darbą paleisti devynis šimtus tūkstančių policininkų ir kareivių. Vis dėlto mažo skaičiaus sunitų kovotojų pakanka, kad didelė dalis Irako teritorijos būtų užimta. Tai ilgametės krašto destabilizacijos ir visiško dabartinės Irako vadovybės nesugebėjimo pasekmė. 11 metų po Vakarų okupacijos Irakas yra mirusi valstybė“.
Serbijos dienraščio „Politika“ nuomone, „dabartiniai Irako įvykiai liudija, kad visas tas amerikiečių karas prieš terorizmą, kurį po G. Busho tęsė ir dabartinis prezidentas B. Obama, liko visiškai be rezultatų. Viena didžiausių amerikiečių strateginių klaidų buvo manyti, kad jie su sunitiškų organizacijų parama gali susilpninti Irano galią regione.
Dabar Jungtinės Valstijos staiga atsidūrė toje pačioje pusėje su Teheranu. Iranas nori su savo kariais atskubėti Malikiui į pagalbą, o B. Obama mąsto apie naują karinę intervenciją prieš sunitų ekstremistus buvusioje Sadamo Huseino karalytėje“.
Pasak Vokietijos dienraščio „Welt“, „B. Obamai gali tekti baisiai ironiškas likimas būti priverstam grįžti į Irako karą, kurį užbaigti juk buvo jo garsiausias rinkimų pažadas 2008-aisiais. Nūnai nubrėžtos sienos regione sutrupa, arabų pavasaris virsta uraganais. O Jungtinių Valstijų oro pajėgoms gali tekti kompromituojanti užduotis teikti ugnies apsaugą iraniečių sausumos daliniams, skubantiems į pagalbą jų tikėjimo broliams šiitams. Ne tik B. Obamos užsienio politika pavirto šukėmis, visi Vakarai pasiekė liepto galą“.
Pasak Turkijos dienraščio „Hürriyet“, „Jungtinių Amerikos Valstijų įžengimas į Iraką tąsyk buvo klaida, kaip ir B. Obamos vyriausybės pradėtas per ankstyvas JAV dalinių iš ten išvedimas. Dėl pilietinio karo Sirijoje mažiausiai 12 tūkst. užsienio džihadistų įėjo į Įraką. Jungtinės Valstijos su savo nevykusiu įsikišimu į Artimuosius Rytus yra iš dalies kaltos dėl to, kad Irake bei Sirijoje dabar vyksta tokie dalykai. Tačiau Vakarai negali sau leisti palikti šio regiono šalis vien savo likimui. Užtat būtinai reikia greitai išanalizuoti padėtį. Juk šitas gaisro židinys prie pat NATO šalies Turkijos yra grėsmė ne tik Europai, bet ir Jungtinėms Amerikos Valstijoms“.
Milano dienraštis „Avvenire“ taip pat teigė, jog „negalima numoti ranka į ISIL lyg ir nesavalaikį sumanymą kurti kalifatą. Šis poslinkis jau privedė prie ligi šiol neįsivaizduojamo aljanso: niekada anksčiau Vašingtonas taip su Teheranu nekalbėjo. Jie turi bendrą tikslą: drauge užgesinti kalifato gaisrą, prieš jam išsiplečiant nuo Maroko iki Afganistano“.
Norvegijos sostinės dienraščio „Aftenposten“ nuomone, „Jungtinės Valstijos ir Iranas turi bendrą interesą neleisti įsitvirtinti karingai sunitų valstybei, galinčiai grėsti visam regionui. (...) Būtų košmaras, jeigu Irakas taptų teroro baze prieš taikinius ne tik Artimuosiuose Rytuose, bet ir Europoje bei Šiaurės Amerikoje“, – rašė Osle leidžiamas laikraštis.
Apžvalga skaityta per LRT radiją.
