Savaitgalį vykę Ukrainos prezidento rinkimai laikomi svarbiausiais nepriklausomos Ukrainos istorijoje. Jų išskirtinumą lemia tai, kad rinkimai vyko pačių Ukrainos piliečių iniciatyva, mat po to, kai prezidento Viktoro Janukovyčiaus įsakymu buvo panaudota jėga prieš Maidano protestuotojus, žlugo bet kokia galimybė prezidentui ir jo aplinkai išsilaikyti valdžioje.
Savaitgalį vykę Ukrainos prezidento rinkimai laikomi svarbiausiais nepriklausomos Ukrainos istorijoje. Jų išskirtinumą lemia tai, kad rinkimai vyko pačių Ukrainos piliečių iniciatyva, mat po to, kai prezidento Viktoro Janukovyčiaus įsakymu buvo panaudota jėga prieš Maidano protestuotojus, žlugo bet kokia galimybė prezidentui ir jo aplinkai išsilaikyti valdžioje. Antra, rinkimai vyko netrukus po Krymo okupacijos ir integracijos į Rusijos teritoriją bei toliau besitęsiant Rusijos bandymams dezintegruoti Ukrainos teritoriją.
Separatistiniai judėjimai rusiškai kalbančiuose Ukrainos rytuose kėlė pagrindinį iššūkį prezidento rinkimų organizavimui. Buvo rengiami neteisėti referendumai dėl Donecko ir Luhansko sričių atsiskyrimo nuo Ukrainos. Taip pat terorizuoti rinkimų komisijos nariai, gadinamos balsadėžes, atimami rinkimų biuleteniai bei grasinama jėga sustabdyti ketinsiančius balsuoti rinkėjus.
Sprendžiant pagal rinkėjų aktyvumą – iš viso balsavo daugiau kaip 60 procentų rinkėjų – būtent separatistiniai procesai sutelkė rinkėjus ir nulėmė tai, kad pirmuoju balsavimu surinkęs daugiau kaip pusę balsų naujuoju Ukrainos prezidentu buvo išrinktas provakarietiškas milijardierius Petro Porošenka.
Rinkimų teisėtumą padėjo išlaikyti ir tai, kad Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija bei užsienio valstybės delegavo rinkimų stebėtojus į Ukrainą. Pagal nacionalinių delegacijų dydį stebėtojai iš Lietuvos užėmė trečią vietą po JAV ir Lenkijos. Lietuvos stebėtojai, tarp kurių buvo Seimo nariai ir Rytų Europos studijų centro ekspertai, rinkimus stebėjo Kijevo, Lvovo, Černygovo ir Dniepropetrovsko miestuose.
Lyginant su ankstesnėmis rinkimų stebėjimo misijomis į Ukrainą, pastaroji išsiskyrė aukštu rinkėjų aktyvumu, sąmoningumu ir nacionaliniu susitelkimu. Buvo suvokta, kad antrasis rinkimų turas taptų įrankiu tolimesniam Ukrainos destabilizavimui. Todėl buvo rinktasi balsuoti už kandidatą P. Porošenka, kuris nors ir yra iš oligarchų tarpo, o taip pat dirbęs V. Janukovyčiaus vyriausybėje, tačiau buvo matomas kaip vienintelis kandidatas galintis suvienyti Ukrainą.
Rinkėjų aktyvumą taip pat kėlė ir tokie viešojoje erdvėje transliuojami šūkiai kaip „vieninga Ukraina, vieninga valstybė“ ar „šlovė Ukrainai, šlovė jos didvyriams“. Be daugybės Ukrainos viešąsias erdves puošusių vėliavų, rinkėjai ėjo balsuoti apsirengę tautiniais drabužiais, įsisegę įvairius geltonos ir mėlynos spalvos simbolius. Rimtį pademonstravo ir rinkimų komisijos, kurios prieš atidarydamos balsavimo apylinkes sukalbėjo maldą ir sugiedojo Ukrainos himną. Apie aukštą rinkėjų aktyvumą buvo galima spėti iš ilgų rinkėjų eilių bei to, kad iki vienuoliktos valandos ryto balsavo apie 20 procentų rinkėjų.
Tiek Lietuvos, tiek kitų užsienio valstybių delegacijos, sveikino tokį susitelkimą ir džiaugėsi geru Ukrainos valdžios pasirengimu rinkimams. Užfiksuoti tik smulkūs, įtakos prezidento rinkimų rezultatams neturėję pažeidimai. Nepaisant to, kad rinkimuose negalėjo balsuoti okupuoto Krymo, o taip pat dalis Luhanso ir Donecko sričių gyventojų, rinkimai pripažinti įvykusias. Rinkimai buvo laisvi ir atitiko demokratinių rinkimų reikalavimus.
Naujojo Ukrainos prezidento inauguracija numatyta birželio 7 dieną. Tarp savo tikslų P. Porošenka įvardija siekį užbaigti karą ir kurti vieningą Ukrainą, taip pat puoselėti glaudesnius politinius ir ekonominius ryšius su Vakarais. Bene pagrindiniu iššūkiu P. Porošenkai taps derybos su Rusija dėl dujų kainos, kurias Rusija naudoja kaip įrankį Ukrainos ekonomikai žlugdyti. Situacijai rytų Ukrainoje stabilizuoti svarbi antiteroristinių operacijų sėkmė, nuo kurių priklausys ar pavyks išvengti tolimesnio Ukrainos teritorijų atplėšimo ir integracijos į Rusijos sudėtį.
Naujajai Ukrainos konstitucijai smarkiai apribojus prezidento galias ir gražinus sprendimo teisę parlamentui, P. Porošenko teks ieškoti bendradarbiavimo būdų ne tik su draugiškai nusiteikusia Vitalijaus Klyčko UDAR partija, bet ir su Julijos Tymošenko „Tėvynės“ ar Olego Tiahnyboko „Laisvės“ partijomis.
Komentaras buvo skaitytas per LRT radiją
