Rusijos opozicijos nariai, vienykitės! Jūs neturite ko prarasti, išskyrus savitvardą! Taip gerą vardą turinčiame JAV kairiųjų liberalų savaitraštyje „New Republic“ rašo V. Putino opozicijos atstovas, kurio pavardės redakcija neskelbia.
Rusijos opozicijos nariai, vienykitės! Jūs neturite ko prarasti, išskyrus savitvardą! Taip gerą vardą turinčiame JAV kairiųjų liberalų savaitraštyje „New Republic“ rašo V. Putino opozicijos atstovas, kurio pavardės redakcija neskelbia.
Manome, kad su jo mintimis verta susipažinti ir Lietuvos klausytojams bei skaitytojams.
„Taip, Rusija šiomis dienomis krečia staigmenas ir varo į neviltį, ypač jei priklausai opozicijai, – rašo tas Rusijos vidaus pasipriešinimo dalyvis. –Vos penkioms minutėms nusisuki, ir jau Rusijai staiga priaugo pusiasalis. Einį į lovą miegoti kaip „liberastas“ (taip mus mėgsta vadinti Kremliaus pakalikai) ir pabundi kaip „tautos išdavikas“, „jidfašistas“ ar „penktosios kolonos“ narys.“
Jis tvirtina, kad atsidaro „Facebooką“ ir mato žmones pilant verdančius piktų emocijų kibirus ant tų, kurie drįsta kritikuoti Rusijos imperinius laimėjimus.
„O vis dėlto mano liberalieji bendrakeleiviai laikosi įsikibę vilties. Atsiversk paskutinio nepriklausomo Rusijos dienraščio „Vedomosti“ puslapius ir pamatysi dar vieną Rusijos viešąjį intelektualą, suleidžiantį dantis į V. Putiną ir skaičiuojantį dienas iki jo režimo griūties“, – teigia neįvardytas autorius.
O tas režimas, opozicionieriaus teigimu, kaip tyčia negriūva, tik diena iš dienos stiprėja. V. Putino reitingai namie vis kyla iki dangaus tuo pat metu, kai Rusijos reitingai pasaulyje žengia priešinga kryptimi, tik smunka – lyg tuos skaičius semtų iš to paties puodo, tarsi kuo daugiau jų tenka vienam, tuo mažiau lieka kitam.
„Sunku į visa tai žiūrėti šalta, racionalia kiborgo akimi. Aš to negaliu. Pirmiausia juokiausi. Paskui, kai tai nustojo būti juokinga, man kilo pyktis. Aš protestavau, mane suėmė piktdžiuga, paskui neviltis, aš pasidaviau, pradėjau tūžti. Tačiau nė viena iš šių reakcijų man nepadėjo susitaikyti su nauja Rusijos politine tikrove. Tada man staiga dingtelėjo sprendimas, ir jis toks geras, kad, užuot kasdien ryte išvydęs žinias ir taręs sau „šunsnukis“, aš tik smagiai trinu rankomis“, – atskleidžia „New Republic“ išspausdinto rašinio autorius.
Publikacijoje jis teigia: „Aš einu lažybų – štai ir viskas. Pasižiūriu į visus būdus, kaip tam tikra situacija gali pablogėti, renkuosi liūdniausią variantą, ir lažinuosi, kad taip ir bus. Aną rudenį aš šiuo būdu išlošiau visą gerai žinomo Rusijos žurnalisto Olego Kašino garderobą – kiekvieną jo rūbą iki paskutinių marškinėlių. Jis, žinote, buvo tikras, kad opozicijos veikėjas Aleksejus Navalnas turi šansą laimėti Maskvos mero rinkimus. O aš ėjau lažybų iš savo sandalų rinkinio, kad jam net nebus leista antrame ture susirungti su Kremliaus kandidatu.“
Opozicionierius atskleidžia, kad kitas lažybų dalyvis atsisakė perduoti laimikį, todėl nuo to laiko autorius jį persekioja per „Instagram`ą“, kiekvieną O. Kašino nuotrauką komentuodamas „kokie gražūs marškiniai!“.
„Neseniai turėjau įdomų pokalbį su pažįstamu, dirbančiu vienoje iš Rusijos Federacijos ministerijų. Aš jo klausinėjau apie tai, kaip vykdomoji valdžia dirba viduje, apie įvairių lygių biurokratų motyvaciją, apie Rusijos bandymus pakelti savo patrauklumą investuotojams ir apie tai, kaip ten dirbantis normalus žmogus susilaiko nepakilęs per posėdį iš savo kėdės, nepriėjęs prie lango ir per jį neiššokęs“, – toliau rašinyje dėsto neįvardytas autorius.
Ministerijos darbuotojas tuomet jam atsakė, kad „tai ne taip paprasta“, ir davė užuominą, jog valdžioje, girdi, gali būti ir racionalių žmonių: „Daug kas supranta, jog be radikalios liberalizacijos ekonomika neatsigaus. Aš lieku viltingas, jog ten viršuje dar yra sveiko proto.“
Tuo metu pats autorius rašo, kad per paskutiniuosius kelerius metus stropiai ieškojo sveiko proto ženklų ten viršuje ir rado vien tik mišinį, sudarytą iš idiotiškumo, tuštybės, aitraus melavimo ir visiško neišmanymo bei nesugebėjimo. Todėl ir tą kartą pasiūlė lažintis. „Ar nori kirsti lažybų, – paklausiau aš, – kad nebus jokio ekonomikos liberalizavimo? Kad vietoj to gausime tik izoliavimąsi ir penkmečio planus?“
„Na, vis tiek manau, kad bus liberalizavimas“, – atsakė oponentas.
„Tada aš kertu lažybų iš dėžės prancūziško šampano „Veuve Clicquot Rosé Brüt“, kad po šešių mėnesių Rusijos ekonomika plauks pasroviui į kloaką“.
Opozicionierius įsitikinęs kad laimės kiekvienu atveju, visai nepaisant, koks bus rezultatas: „Jei aš teisus, o tai jau būtų puikus apdovanojimas psichikai, ir mes išgyventume dar didesnį ūkio pablogėjimą, tai mano prastėjančias gyvenimo sąlygas šiek tiek prašviesintų dvylika butelių gero šampano.“
Tačiau jis numato ir pralaimėjimo galimybę. Pasak autoriaus, tai nebūtų labai blogai, nes tai reikštų, kad Kremlius liausis beveik sovietiškai kalęs vinis į ekonomikos karstą. Tada jis gal pradės ją ir gaivinti: „Esu pasiryžęs išleisti 700 dolerių, kad tokį rezultatą pamatyčiau. Tačiau dėl visa ko jau savo bute numačiau vietelę, kurioje laikysiu išloštą šampaną.“
Autorius duoda ir kitų pavyzdžių galimoms lažyboms, bet „tai, žinoma, tragedija“, sako jis. Jis nekirto lažybų, kad valdžia priims įstatymą, pagal kurį tinklaraštininkai bus laikomi naujienų organizacijomis ir pavaldūs cenzūrai. Kaip tik tokį įstatymą Rusija ir priėmė balandžio 23-iąją, „ir dabar nesu blogeris, tinklaraštininkas, o stačiai žiniasklaidos magnatas“, – rašo opozicionierius.
Jis taip pat nekirto lažybų, kad Pavelas Durovas, rusiškos „Fabebook`o“ versijos „Vkontake“ direktorius, bus išėstas iš savo darbo. O taip ir įvyko – balandžio 24 d. jį atleido, ir jis pabėgo iš šalies.
„O gal norite lažintis, kad po pusės metų jie uždraus ir „Facebook`ą“ bei „Twitter`į“ Rusijoje? Kol kas aš laimėjau tik O. Kašino daiktus. Bet kiti lažybų objektai ateityje – už 6–12 mėnesių. Tačiau neatmetu galimybės, kad šiems metams praėjus, arba valdžia paliks internetą, nevyriausybines organizacijas ir smulkųjį verslą ramybėje, arba aš turėsiu nemokamą bilietą į Niujorką, gražių badmintono rakečių porą, persišką kilimą ir gerą dešimtį naujų knygų.“
Taip savaitraštyje „New Republic“ rašo vienas Rusijos vyriausybės opozicionierius. Žinoma, jis savo šaliai labiau norėtų pirmojo varianto, kad joje būtų daugiau laisvės ir normalių žmogiškų sąlygų, o ne to, kad jis kiekvieną sykį laimėtų lažybas, statydamas už blogesnį variantą. Deja, dažniausiai Rusijoje taip ir būna.
