Prieš kelias dienas pranešta, kad liepą indėlių bankuose suma pasiekė 44,3 mlrd. Lt, daugiausia per visą bankininkystės istoriją. Atvirai sakau, kad nesu baigęs finansų mokslų ir niekada nedirbau banke. Gal todėl man pasirodė, kad pats laikas bankininkams iš šaldytuvų išsitraukti ne kokio putojančio vyno, o tikro šampano butelius ir švęsti.
Prieš kelias dienas pranešta, kad liepą indėlių bankuose suma pasiekė 44,3 mlrd. Lt, daugiausia per visą bankininkystės istoriją. Atvirai sakau, kad nesu baigęs finansų mokslų ir niekada nedirbau banke. Gal todėl man pasirodė, kad pats laikas bankininkams iš šaldytuvų išsitraukti ne kokio putojančio vyno, o tikro šampano butelius ir švęsti.
Juk gražu, kai piliečiai ir verslas pasitiki bankais, juose laiko savo santaupas, ne auksą perka ir ne kojines grynaisiais kemša. Bet pasiklausęs Stasio Kropo, Lietuvos bankų asociacijos prezidento, supratau, kad esu visiškas neišmanėlis.
Pasirodo, bankai skundžiasi, kad indėlių yra per daug. „Verslo atžvilgiu tai reiškia grėsmingą žinią – bankų įsipareigojimai klientams didėja, o galimybės įdarbinti pinigus ekonomikoje negerėja. Ir tai jau tęsiasi gerus trejetą metų – bankai turi krūvą „trumpų“ pinigų, kuriuos laikyti yra brangu“, – teigia ponas S. Kropas.
Jo nuomone, bankai yra suinteresuoti skolinti daugiau ir ilgesniam terminui, nes jiems visiškai nenaudinga kaupti klientų pinigus niekur jų neįdarbinant, tad kyla paprasta išvada, kad esama padėtis netenkina nei bankų, nei jų klientų.
Tikrai nustebau, kaip čia gali būti, kad kas nors verktų, jog per daug turi pinigų. Esu girdėjęs, anksčiau bankai uždirbdavo iš to, kad iš tingesnių pigiau surinktus pinigus perskolindavo verslesniems brangiau ir iš palūkanų maržos klestėjo. Kodėl dabar aimanuoja bankai, tiksliau pasakius, ponas S. Kropas, kai už indėlius mokamos apie 1 proc. palūkanos, niekaip nesuprantu. Logiškai mąstant, pigiau skolinies – pigiau ir paskolint gali, jei yra kitaip, derėtų kreiptis į gydytojus ar kokias užkerėtojas nuo gobšumo.
Pečiais gūžčioti verčia ir įspėjimas, kad tokia padėtis darosi grėsminga patiems bankams, kurie rinkai per pastaruosius trejus metus jokių naujų produktų nepasiūlė, tik aiškina, kad nėra kam skolinti už 12–15 procentų. Neturiu kepurės, bet duočiau į ją prispjauti, kad bent Lietuvoje bankai neskolindami nori gerai gyventi tik didindami paslaugų įkainius. Juk jiems „laikyti pinigus yra per brangu“. Kažkodėl kirba įtarimas, kad netrukus ponas S. Kropas su ašaromis akyse praneš, kad nėra jokios kitos išeities, tik bausti anksčiau nei numatyta sutartyse iš bankų atsiimančius indėlius ir įvesti mokestį už pinigų laikymą bankuose. Juk bankų darbuotojai devynis prakaitus braukia, šakėmis vartydami klientų pinigus, kad šie nesupelytų.
O jei rimtai, derėtų konstatuoti, kad dauguma lietuvių skaičiuoti nemoka ir dėl ramybės linkę infliacijai leisti sugraužti jų indėlius, užuot ieškoję investavimo alternatyvos. Manau, kad ir Vyriausybė, daugiau skolindamasi iš piliečių, nuramintų poną S. Kropą, ypač jei pasiūlytų patrauklesnes palūkanas nei komerciniai bankai.
Komentaras skaitytas per LRT Radiją.
