Praėjusį šeštadienį Sinsinatyje mirė 82-ejų sulaukęs amerikietis astronautas Neilas Armstrongas, pirmasis Mėnulyje išsilaipinęs žmogus. Ką reiškė jo žygis tada? Ką reiškia jis dabar? Štai keli būdingi pasisakymai iš pasaulio spaudos.
Praėjusį šeštadienį Sinsinatyje mirė 82-ejų sulaukęs amerikietis astronautas Neilas Armstrongas, pirmasis Mėnulyje išsilaipinęs žmogus. Ką reiškė jo žygis tada? Ką reiškia jis dabar? Štai keli būdingi pasisakymai iš pasaulio spaudos.
Vienas dalykas, kurį tuoj pat pastebėjo Amerikos laikraščiai sekmadienį, buvo tas, kad šeštadienį, kai žinia apie Neilo Armstrongo mirtį apskriejo pasaulį, Jungtinių Valstijų televizija iš pradžių reagavo gana kukliai, nepakeitė tuoj pat programos, neparodė laidų apie Armstrongą ir jo žygį į Mėnulį, nors Baltieji Rūmai greit po jo mirties ir pavadino jį „vienu iš didžiausių Amerikos herojų – ne tik mūsų laikų, bet visų laikų“.
Iš pasaulio žurnalistų pusės taiklų apibendrinamąjį žodį parašė Kolumbijos sostinės Bogotos dienraštis „Tiempo“. Anot jo, „1969 m. liepos 20-ąją pusė milijardo žmonių užfiksavo istorinę pirmojo pilotuojamo nutupymo Mėnulyje akimirką. Tuomi išsipildė sena Žemės gyventojų svajonė, įkūnyta daugybėje mitų, romanų, sakmių ir paveikslų.
Pirmąjį žingsnį Mėnulyje žengė Neilas Armstrongas. Kai jo batai palietė jo žemę, jis ištarė sakinį, kuris įėjo į istoriją: „tai mažas žingsnelis žmogui, bet didelis šuolis žmonijai“. Išties N. Armstrongo žygis ir šis sakinys gyvuos amžiams“, – rašė Kolumbijos dienraštis.
Prahos laikraštis „Lidove Noviny“ pasižiūrėjo kitu kampu: „Apollo programa buvo savo amžiaus vaikas, tai buvo motyvuota absoliučiai politiškai. Apollo atsirado Šaltojo karo viršūnėje. Jungtinių Amerikos Valstijų noras lygiuotis į Sovietų Sąjunga buvo toks stiprus, kad ne tik davė valios milžiniškam ryžtui ir atradimų dvasiai, bet ir atrišo biudžetą.
Mėnulyje tada vyko karinės, technologinės, politinės ir mokslinės varžybos“, – rašė Čekijos sostinės dienraštis.
Neilo Armstrongo žygį 1969 m. liepos 20-ąją ypač pozityviai įvertino Kinijos dienraštis „Changjiang Ribao“. Pasak jo, „šiandien daugelis žmonių kritikuoja, kad šitas nutūpimas Mėnulyje neturėjo jokios praktinės reikšmės. Tačiau taip manydami jie tik parodo, kiek mažai jie žino ir kaip juos riboja jų amžiaus dvasia.
Be jokios abejonės šis technologijos pasiekimas darys tolesnio poveikio žmonijos ateičiai. Aišku, šiuometinė kosmoso tyrimų plėtra nelabai džiugina. Pernai Jungtinės Amerikos Valstijos paskelbė baigsiančios pilotuojamus skrydžius į kosmosą.
Šaltojo karo laikais jie simbolizavo jėgų išbandymą ir varžybas tarp dviejų pasaulio galybių – Jungtinių Amerikos Valstijų ir Sovietų Sąjungos. Tačiau pasiekimai toli pranoksta siaurakaktį lenktyniavimą tarp valstybių. Laimei, šiandien esama stipraus tarptautinio bendradarbiavimo tyrinėjant kosmosą.
Tuo žmonės ir pažengė į priekį, nugalėdami savo pačių siaurus ideologinius mąstymo būdus. Kaip tik čia turėtų glūdėti prasmė, kai šiandien galvojame apie Neilą Armstrongą“, – rašė Uhano miesto Kinijoje dienraštis.
Kitaip tą prasmę suvokė Ciuricho dienraštis „Tages-Anzeiger“. Jam atrodė „paradoksas, kad visatos erdvių tyrinėjimas ne tik skatina, bet ir sukrečia tikėjimą beribe pažanga. Palydovai, kurių be skrydžių į kosmosą nebūtų, šiandien mums teikia vertingų nuotraukų ir duomenų apie Žemę.
Šie duomenys tiesiai šviesiai parodo, kad mūsų planeta kenčia. Kiek bežavėtų nusileidimai Mėnulyje, skrydžiai kosmose ir ekspedicijos į Marsą – didysis iššūkis nebėra ištirti kosmosą, bet išsaugoti Žemę. Didžiausia kosmoso tyrimo užduotis šiandien iš tiesų yra žemiška“, – teigė Šveicarijos laikraštis.
Apžvalga skaityta per LRT Radiją.
